Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų

Dar 2008 m. balandžio 17 d. LR Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Asbesto šalinimo programą, tačiau jos vykdymas užsitęsė. Gyventojai, sunerimę dėl galimo asbesto poveikio sveikatai, su klausimais kreipiasi į teritorinius visuomenės sveikatos centrus. Apie asbesto šalinimo problemas ir jo poveikį sveikatai pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.

Asbesto turinčių gaminių naudojimas ribojamas visame pasaulyje. Kokia šiuo metu situacija Lietuvoje?

Jau nuo 2000 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1163, 1998-09-28 uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. O nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius. Tačiau asbesto problema Lietuvoje išlieka – daugiabučių balkonai, individualių namų stogai, šiluminiai mazgai ir pan.

Mūsų šalyje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir tas faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors Lietuvoje veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, suaktyvėjus domėjimuisi asbesto problema, remiantis Lietuvos Higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, jau 1992–2001 m. užregistruota 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, Asbesto šalinimo programos duomenimis, 50 atvejų per metus gali būti sukelti asbesto. Asbesto turinčių gaminių naudojimas ribojamas visame pasaulyje. Apie asbesto gaminius arba atliekas kalbama net vienuolikoje Europos Tarybos direktyvų.

Kas turėtų pasirūpinti asbesto šalinimu? Ar galima asbestą šalinti patiems gyventojams, pavyzdžiui, nuimti šiferį nuo balkono ar sodo namelio stogo?

 Asbesto šalinimu turi rūpintis specialiai darbui su asbestu paruoštos komandos, jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuiminėti stogo dangų ar kitų asbesto turinčių gaminių. Jau statinių projektavimo etape, jeigu numatoma pastato, turinčio asbesto, rekonstrukcija ar griovimo darbai, visuomenės sveikatos centro specialistai vertinimo pažymoje įrašo reikalavimus, apsaugančius aplinką nuo taršos asbestu. Svarbu žinoti, jog šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti dirbančiųjų sveikata, t. y. naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones. Kad asbesto plaušelių kuo mažiau patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą ar bent sudrėkinti. Darbus geriau vykdyti nusistovėjus drėgniems orams. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje pristatyti į tam skirtą sąvartyno aikštelę, jokiu būdu negalima jo panaudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams ar pan. Reikia suprasti,

kad panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi, nes pažeistas dangos vientisumas leidžia asbestui lengvai patekti į aplinką.

Po 20 metų eksploatacijos prasideda natūralus asbestcemenčio lakštų dūlėjimas, todėl kuo senesnė stogo danga, tuo didesnė tikimybė, kad asbesto skaidulos pateks į aplinką. Taip pat reikia paminėti, kad dar didesnė tikimybė asbestui patekti į aplinką atsiranda remontuojant šilumines trasas, kur kaip termoizoliacinė medžiaga naudojamas vadinamasis purusis asbestas.

Koks asbesto poveikis žmogaus sveikatai?

 Asbestas priskiriamas faktoriams, kurių kancerogeniškumas, t. y. galimybė sukelti vėžį, žmogui pakankamai įrodytas. Asbesto poveikis šios medžiagos įkvepiant žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažniausiai būna profesinio kontakto metu, kai dirbama su asbesto turinčiais gaminiais. Darbo aplinkoje asbesto ilgalaikio poveikio ribinė vertė yra 0,1 pl/ml, o gyvenamojoje aplinkoje asbesto neturi būti visai. Netiesioginis poveikis, kai asbestas į žmogaus kvėpavimo takus patenka būnant patalpoje, kurioje yra asbesto, arba būnant lauke, kai statinių paviršiuje esantis asbestas, veikiamas atmosferos veiksnių, suyra į plaušelius. Asbesto plaušeliai, netirpūs vandenyje ir chemiškai atsparūs, patekę į kvėpavimo takus pasiekia plaučių alveoles ir gali pasilikti ten visą gyvenimą.

Kaip greitai pasireiškia asbesto poveikis sveikatai?

 Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po daugelio metų (20–30 metų), todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į apliką, tuo didesnė rizika susirgti. Svarbu žinoti, kad asbesto plaušeliai labai lengvi ir ore gali sklandyti net keletą dienų.

Kokias ligas sukelia asbestas?

Visos asbesto atmainos pripažintos I kategorijos kancerogenais. Asbesto sukeliamos ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio, storosios žarnos vėžys. Dažniausiai susergama tiesioginio kontakto – darbo su asbestu – metu, ir tai traktuojama kaip profesinis susirgimas.

Didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant asbestu užterštu oru ilgesnį laiką. Pašalinus iš aplinkos identifikuotą rizikos faktorių – asbestą, būtų pašalintas ne tik galimas asbesto poveikis sveikatai, bet gyventojams tikrai būtų ramiau, saugiau, pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

siauliai.vvspt.lt