Asmens sveikatos istorijos: šiandien ir rytoj(1)

Tarkime, nesate užkietėjęs sveikuolis ir retkarčiais jums pasitaiko susirgti, taigi lankotės poliklinikoje pas šeimos gydytoją ir kitus specialistus. Matote: jūsų ligos istorija vis pampsta, joje atsiranda vis nauji įrašai. Tačiau ar galime būti tikri, jog tai, kas ten įrašyta, nebus sunaikinta, jog lapai nebus išplėšyti? O ar tos istorijos bus saugios ateityje, kai bus pildomos vien kompiuteriuose?

Reklama

Forma – patvirtinta ministro įsakymu

Vilniaus Karoliniškių poliklinikos teisininkė Rūta Kazlauskaitė paaiškina: asmens sveikatos istorijos forma jau seniai patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jai suteiktas numeris.

Buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio nurodymu nuo šiol numeruojami ir visi asmens sveikatos istorijos lapai.Truputį pakoreguotas ne tik pavadinimas, bet ir pats turinys.

„Anksčiau informacija buvo dėstoma taip: vienur daro įrašus atskirų sričių specialistai, kitur – šeimos gydytojai, - sako teisininkė. - Dabar visi įrašai daromi chronologine tvarka, kitaip tariant, pagal datą. Jei šiandien apsilankėte pas šeimos gydytoją, vėliau keliaujate pas gydytoją kardiologą, tai po šeimos gydytojo įrašo ir bus kardiologo įrašas. Dabar visi atliktų tyrimų rezultatai klijuojami ligos istorijos gale, ant atskirų lapų. Tiesą sakant, tai tik kitokia pildymo forma, o pildymo turinio apimtis, deja, nė kiek nesumažėjo. Gydytojai, žinoma, būtų patenkinti, jei reikėtų pildyti mažiau, arba galėtume pereiti prie elektroninės asmens sveikatos istorijos formos. Viskas būtų užpildoma elektroniniu būdu ir nereikėtų tiek daug rašyti.“

Saugoma 15 metų

Deja, kartais atsitinka ir taip, kaip portalui VLMEDICINA.LT papasakojo viena skaitytoja. Ji paprašė poliklinikos registratūroje surasti jos 1971-1992 m. ligų kortelę, bet, deja, jos negavo, nes paprasčiausiai nebebuvo.

Teisininkė R. Kazlauskaitė informavo, jog jei ligų aprašai nebesutelpa į tam skirtą dokumentą, dalis jo tiesiog nukeliauja į archyvą. Jei pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nebesilanko, ji ten saugoma ne ilgiau kaip 15 metų.

Padės Akreditavimo tarnyba

Žurnalistams tenka išgirsti ir apie atvejus, kai ligos istorija, persiųsta į kitą gydymo įstaigą, pasirodo esanti su išplėšytais lapais – kaip tyčia ten, kur turėjo būti svarbių tyrimų rezultatai.

„Gydytojai tikrai nėra suinteresuoti plėšyti asmens sveikatos istorijos lapus. Atvirkščiai, paaiškėjus, kad pacientas buvo gydytas netinkamai, jų laukia rimta atsakomybė“, – tikina teisininkė R. Kazlauskaitė. Akivaizdu, kad vertinti tokį pažeidimą galima tik įsigilinus į konkretų atvejį.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė ryšiams su visuomene Indrė Levinskienė, komentuodama šią problemą, teigia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles.

Jei pacientas mano, kad pažeistos jo teisės (netinkamai pildoma ar saugoma paciento asmens sveikatos istorija), vadovaujantis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23-uoju straipsniu, jis turi teisę pateikti skundą sveikatos priežiūros įstaigai. Ši privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Jei minėti rezultatai paciento netenkintų, su skundu galima kreiptis į VASPVT, pridedant įstaigos atsakymą ar jo kopiją. Akreditavimo tarnyba, siekdama savo veiklos tikslų ir vykdydama nustatytas funkcijas, turi teisę informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomi požymiai veikų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę.

Išeitis – elektroninė sistema?

Galbūt išeitis iš klampaus ligų įrašų brūzgyno – jau pradėta diegti visuotinė kompiuterizacija.

„Mes kuriame centrinę informacinę sistemą, kurią planuojame užbaigti 2015 metų viduryje, - informuoja SAM E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vedėjasNormantas Dučinskas. - Kurį laiką dar išliks ir popieriniai dokumentai, dar yra neišspręstų klausimų, tokių, kaip, tarkime, pacientų elektroniniai parašai. Tačiau dalis dokumentų jau perkeliama į elektroninę erdvę“.

Kuo naujoji sistema bus pranašesnė už dabartinę? Tuo, kad pacientai galės turėti prieigą internetu prie savo medicininių įrašų. Įsijungęs savo kompiuterį, kiekvienas  galės matyti jam atliktus tyrimus, elektroninius receptus, kurie jam buvo išrašyti, pasiskaityti apie paskirtus vaistus.“

Ar tai palengvins gydytojų darbą? N. Dučinskas sako: „Iš esmės tai medikų darbą labai palengvina. Visų pirma, dalies įrašų jau nebereikia pildyti, jie atsiranda iš jau užfiksuotos informacijos. Be to, gydytojai turi objektyvius atsakymus, nebereikia klausti pagyvenusios močiutės, ar ši prisimena, kada ir nuo ko ją skiepijo. Sistema gydytojui praneš, kokiomis ligomis sirgo pacientas, kokiems medikamentams ji alergiška. Kitaip tariant, gydytojai galės priimti kur kas kokybiškesnius sprendimus ir remsis objektyvesne informacija. Kai kuriais atvejais nereikės dubliuoti tyrimų. Tarkime, kurioje nors Kauno gydymo įstaigoje jau padaryta kompiuterinės tomografijos nuotrauka, o pacientas atvyko į Vilnių. Šiuo metu paprastai nuotrauka daroma dar kartą, ateityje to nebeprireiks. Gydytojas pasižiūrėstyrimų aprašymus ir toliau pildysasmens sveikatos istoriją. Jei įrašas gydytojo valia bus ištrintas ar pakeistas, jo vietoje privalės atsirasti informacinis įrašas, kodėl taip nutiko. Pacientai irgi neturės galimybės nieko keisti. Duomenys, esantys valstybės informacijos sistemoje, griežtai saugomi. Už paciento sveikatos duomenų konfidencialumą atsakys ir gydymo įstaiga, ir gydytojas.“

Biudžetas – apie 96 milijonus litų

Jei visuotinė kompiuterizacija sveikatos sistemoje tikrai įvyks, kas nutiks ligų ir diagnozių aprašams popieriuje? Ar jie ir toliau bus saugomi archyve?

„Jei iškils būtinybė, valstybė ar ligoninės inicijuos projektus, kurie leistų perkelti archyvinę informaciją į elektroninę erdvę, kaip tai daro Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kuri vykdo Nacionalinio skaitmeninimo centro funkcijas ir kuria Virtualią elektroninio paveldo sistemą VEPS, - aiškina N. Dučinskas. - Panašiu principu būtų įmanoma skaitmenizuoti ir asmens sveikatos istorijas, sukauptas gydymo įstaigų archyvuose. Būtų galima nupirkti specialią fotografavimo įrangą, informaciją perfotografuoti ir patalpinti į elektroninę erdvę. Kiek lėšų visa tai atsieitų? Tai turėtųbūti nuolatinė veikla, galiu tik atsakyti, kad šiuo metu jau vyksta ligų įrašų skaitmeninimas. 2009-2015 metais sveikatos sistemoje yra vykdomi 29 e.sveikatos projektai iš ES paramos. Jų bendras biudžetas – apie 96 milijonus litų. Kiek kainuotų visų popierinių dokumentų suskaitmeninimas ir jų visa elektroninė apskaita sveikatos sektoriuje, šiuo metu įvertinti sunku.“