Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai(1)

Aspirinas, seniai žinomas kaip vaistas, malšinantis skausmą ir karščiavimą, šiomis dienomis taikomas kur kas plačiau. Kasdien mažomis dozėmis vartojant aspiriną kaip prevencinę priemonę nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gali reikšmingai sumažėti miokardo infarkto arba insulto rizika.

Vokiečių įmonėje „Bayer“ sukurtas aspirinas – acetilsalicilo rūgštis – vaistinėse pasirodė prieš 115 metų. Šiandien širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika neįsivaizduojama be šio nebrangaus, bet veiksmingo preparato.

Insultas, kurio metu žūsta dalis žmogaus smegenų, žmogų ištinka trūkus ar užsikimšus kraujagyslėms galvos smegenyse. Užsikimšus širdies kraujagyslėms įvyksta miokardo infarktas, dar žinomas kaip širdies smūgis. Kraujagyslių ligos nusineša daugiausiai gyvybių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Didelę įtaką kraujotakos sistemai daro mityba, darbo ir poilsio režimas, ilgalaikis stresas, skysčių stoka, žalingi įpročiai. Tam, kad žmogus būtų sveikas, būtina bent po 30 minučių kasdien aktyviai pajudėti, vartoti pilnavertį maistą, nerūkyti, vengti alkoholio, kontroliuoti kraujospūdį, o esant širdies ir kraujagyslių ligų rizikai - vartoti individualiai gydytojo paskirtus kraujotaką gerinančius vaistus.

Aspirinas yra vienas geriausiai rinkoje ištyrinėtų preparatų. Šis vaistas jau keletą dešimtmečių plačiai naudojamas kardiologų ir neurologų klinikinėje praktikoje visame pasaulyje. Aspirinas daugiau nei 50 šalių yra pripažintas kaip geriausia prevencinė priemonė siekiant apsisaugoti nuo pirmojo širdies smūgio ar insulto.

„Aspirinas gali sumažinanti tikimybę patirti miokardo infarktą arba insultą žmogui, kuris turi rizikos veiksnių: aukštą kraujospūdį, antsvorio, didelį cholesterolio kiekį, rūkančiam ar perkopusiam 65 metų slenkstį. Vaistas taip pat skiriamas po miokardo infarkto ar insulto kaip profilaktinė priemonė, apsauganti nuo šių įvykių pasikartojimo ateityje“, – teigia Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.

Medikas primena, kad profilaktika yra veiksminga tik vaistą vartojant nuolat ir ilgą laiką. Dėl ilgalaikio aspirino ir kitų vaistų vartojimo gali sudirgti skrandis, tad svarbu, kad aspirino forma kuo mažiau veiktų virškinamąjį traktą ir skrandį. Tabletės turi būti padengtos specialiu, skrandžio sultims atspariu apvalkalu, ištirpstančiu ten, kur yra pasisavinama veiklioji medžiaga, t.y. plonajame žarnyne.

„Pats vaistas, kai yra vartojamas laikantis gydytojo nurodymų, yra gerai toleruojamas ir retai sukelia šalutinį poveikį“, – sako J. Kastys. Gydytojas priduria, kad siekiant išvengti infarkto ar insulto dėl aspirino vartojimo būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kuris nustatys, ar ligoniui ši terapija yra tinkama, patars dėl dozavimo, vartojimo trukmės bei galimų sąveikų su kitais vaistais.

Aspirinas ilgus metus buvo svarbus medicinoje dėl savo savybių greitai malšinti skausmą, mažinti karščiavimą, slopinti uždegimą. Per daugiau nei šimtą metų aspirinas įgijo pacientų pasitikėjimą, o mokslininkai ėmėsi ne tik tirti jo veiksmingumą, bet ir vystyti gerąsias vaisto savybes. Tarptautinės ir nacionalinės mokslo bendruomenės palaiko aspirino kaip prevencinės priemonės naudojimą pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Svarbiausia, kad šis vaistas yra prieinamas visiems ligoniams dėl savo mažos kainos.

Dovilė Tuskenytė