Nors bronchinė astma sėkmingai kontroliuojama inhaliuojamaisiais ilgo ir trumpo veikimo vaistais (ilgo poveikio vaistai vartojami nuolat, trumpojo poveikio – per priepuolius), ji į sergančiojo gyvenimą vis tiek atneša nemažai diskomforto. Beje, diskomforto pobūdį neretai nulemia paciento amžius.
Štai mažiems vaikams sunku išbūti ramiems, kuomet reikia inhaliuoti vaistus. Kita vertus, ramiai sėdinčio vaikučio čia nepakanka, reikia, kad inhaliavimas vyktų taisyklingai, o tai užtikrintų ligos kontrolę. Tam dažnai į pagalbą pasitelkiamos vadinamos inhaliavimo kameros, leidžiančios inhaliuoti reikalingą dozę ir pasirūpinančios, kad ji patektų į vaiko kvėpavimo takus. Tėvai turi būti išsamiai informuojami apie gydymą ir pagalbą savo vaikui inhaliacijos metu.
Gana daug keblumų inhaliatoriai sukelia ir senyviems pacientams. Juk bemaž kiekvieno astmos inhaliatoriaus naudojimas skiriasi – kai kuriuos reikia stipriai supurtyti, kai kurių ne. Kai kuriuos reikia įkvėpti giliai ir stipriai, kai kuriuos – ramiai ir tolygiai. O kur dar skirtingos inhaliatorių rūšys ir formos (kapsuliniai, milteliniai, aerozoliniai..), naudojimo instrukcijos. Neretai senyviems pacientams tai sukelia daug klausimų, neaiškumų. Be to, ne tokia puiki rankų motorika paruošiant vienokį ar kitokį inhaliatorių.
Tad gydytojas ir vaistininkas turėtų kreipti ypatingą dėmesį šiems dviem grupėms ir suprantamai paaiškinti pacientui, kaip naudoti jam paskirtą inhalatorių bei taip išvengti nekontroliuojamos, gyvybei pavojingos astmos būklės.
Tačiau nuolat akcentuojant šias dvi grupes, užmirštama dar viena grupė – paaugliai. Astmos centras Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kurio rezultatai skelbė, jog paaugliai gėdisi naudoti inhaliatorių, ypač šalia bendraamžių draugų. Taigi užkertamas kelias sėkmingai ligos kontrolei, gali išsivystyti itin pavojingų gyvybei būklių.
Gėda gimsta dėl įvairių priežasčių – paaugliai gėdijasi sirgti lėtinėmis ligomis, nes ligos asocijuojasi su senyvo amžiaus žmonėmis. Taip pat filmuose ir televizoriuje nuo astmos kenčiantys veikėjai dažnai piešiami kaip nuo emocinių problemų kenčiantys žmonės. Kai kada paaugliai nusprendžia, jog atsmos inhaliatoriai gali būti susiję su svorio priaugimu ar netgi akne.
Kad ir kokios priežastys bebūtų, tyrimo dalyviai ragina gydytojus, paskiriančius inhaliatorius paaugliams, skirti daugiau laiko pokalbiui su jais ir suteikti visą reikalingą informaciją.
Bronchinė astma – lėtinė uždegiminė plaučių liga, kuri pasireiškia dusulio ir kosulio priepuoliais, skrepliais, spaudimo jausmu krūtinėje, švokštimu. Simptomai ypač paūmėja ryte. Nors simptomai panašūs į kitos kvėpavimo takų ligos – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos atsiradimui tokios didelės įtakos nedaro išoriniai faktoriai, gyvenimo būdas. Kitaip tariant, nuo paciento mažai priklauso, ar jis susirgs astma, ar ne.