Aštuonioliktos ministrės atsistatydinimas – sistemos nestabilumo pasekmė? (2)

Išsakyti nuomonę apie sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės viešą pareiškimą atsistatydinti drįsta toli gražu ne kiekvienas sveikatos apsaugos sistemos narys. Ypač kuklūs (ar nedrąsūs) didžiųjų įstaigų atstovai. Vis dėlto atsirado ir tokių, kurie neslėpė nusivylimo, jog per 25-erius nepriklausomybės metus pasikeitė net 18 sveikatos ministrų.

Reklama

Komentuoti vengia

Komentuoti R. Šalaševičiūtės  pareiškimą atsisakė (nes „neturi teisės“) Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas prof. Juozas Pundzius, nors ir pripažino,  kad ministrų keitimasis, nepasibaigus kadencijai, „nėra gerai“.

Tradicija jau tapusios situacijos SAM nenorėjo komentuoti ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Podiplominių studijų prodekanas prof.  Vytautas Kasiulevičius.  Ir netgi paprašytas išsakyti savo pastebėjimus ir nuomonę, kaip nuolatinė ministrų kaita veikia mūsų sveikatos sistemą, ilgametis šios sistemos dalyvis pasikuklino: „Nemanau, kad galiu objektyviai vertinti, ir nenorėčiau komentuoti šio klausimo“.

Vyriausybės silpnumas?

Netgi sveikatos politikos klausimais šiaip jau gan aktyviai ir atvirai pasisakanti prof. Danguolė Jankauskienė, Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėja ir Mykolo Riomerio universiteto docentė, šį kartą vengė tiesesnio situacijos vertinimo, pasitenkindama bendresniu sveikatos politikos paanalizavimu.

„Niekaip“, – paklausta, kaip vertina R. Šalaševičiūtės viešą pareiškimą apie atsistatydinimą, atsakė profesorė. Paprašyta įvertinti, kaip lietuviškajai sveikatos sistemai atsiliepia tokia dažna sveikatos ministrų kaita, D. Jankauskienė bandė pateisinti ministerijos vadovus: „Sveikatos sistema yra pakankamai sudėtinga, kurioje veikia labai daug suinteresuotų grupių, pradedant medikais, baigiant farmacininkais ir technologijų tiekėjais, ir sulaukianti mažo Vyriausybės palaikymo. O demokratijos formavimo pagrindas yra siekimas suderinti visų interesus. Tačiau esant suinteresuotų grupių tokiai daugybei, vieni bando prastumti savo interesus, pamindami kitų. Be to, sveikatos sistema yra labai jautri sritis (kartu ir socialinė), dėmesys kuriai labai suaktyvėja prieš rinkimus. Tačiau viskas priklauso nuo įvairių aplinkybių, Vyriausybės stiprybės. O Lietuva šiuo metu turi koalicinę Vyriausybę, todėl konfliktai tik dar labiau suaktyvėja“.

Ar sveikatos apsaugos ministrės atsistatydinimas, nesulaukus kadencijos pabaigos, liudija Vyriausybės silpnumą? „Ne man tai spręsti“, - atsakė portalo pašnekovė.

25 metai – 18 ministrų

Atviriau nei kiti pašnekovai mintis reiškė tik Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkai, be užuolankų pabrėždami neigiamą viso šio reikalo pusę.

„Bet kokios įmonės, šiuo atveju – ministerijos, vadovo pasitraukimas yra netektis tai organizacijai, - portalui sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pirmininkas  Stasys Gendvilis. – Juk visuomet prireikia laiko, kol naujas vadovas apsipranta, susipažįsta su sistema. O per 25-erius  metus pasikeitė net 18 sveikatos apsaugos ministrų! Aišku, kad tai daro neigiamos įtakos pačiai sveikatos sistemai. Juk ir ji turi adaptuotis prie naujo vadovo, ir šis – prie sistemos. Beje, kurioje yra labai daug įstaigų, labai daug darbuotojų – ir  gydytojų, ir slaugytojų, ir vadovų. Su pastaraisiais reikia ir susipažinti. Ir ateina Europos Sąjungos struktūriniai fondai, bet dabar viskas vėl keičiasi“.

Minimos asociacijos nariai nejautė baimės ir kompetencijos stokos savo susibūrimuose apsvarstyti R. Šalaševičiūtės pareiškimą. „Mes pasvarstome,  kas būtų, jeigu būtų. Negalime teisti. Tai  - politiniai sprendimai. Bet jei R. Šalaševičiūtė davė kyšį gydytojui prieš 7, 8 ar 10 metų, galų gale, kitais atvejais taikomas juk ir senaties terminas, - svarstė S. Gendvilis. – Ir net netikiu, kad ministrė reikalavo kyšių iš įstaigų vadovų. Vis dėlto mūsų asociacija vienija 130 įstaigų. Vis tiek toks dalykas neprasprūstų neišlindęs“.

Sistemos nestabilumo pasekmė

Jaunieji gydytojai, išgirdę apie R. Šalaševičiūtės pareiškimą, buvo nemaloniai nustebinti. Nemaloniai, nes užmezgę draugišką bendravimą su jos vadovaujama ministerija turėjo ambicijų daug nuveikti sveikatos sistemos labui.

„Kaip tik sausio 19 d. vykusiame studentų, rezidentų ir jaunųjų gydytojų forume sprendėme klausimus dėl gydytojų poreikio strategijos parengimo, e. sistemos ir  rezidentų profesinės kompetencijos išaiškinimo. Po dviejų mėnesių ministerijai būtume pateikę savo ataskaitą. Ir tą pačią savaitę išgirdome ministrės pareiškimą. Tiesą sakant, mus nustebino netgi ne pats planuojamas atsistatydinimas, bet viešas jos pasisakymas. Turime daug projektų  parengę, kuriuose praktiškai trūksta tik parašo. Kita vertus, nežinome, galbūt kitas ministras bus nepriekaištingos reputacijos ir su juo taip pat susikalbėsime, - mintimis dalijosi Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas. – Nors su juo susipažinti prireiks laiko. Deja, dabar ir kadencijos nebedaug belikę“.

Jaunasis gydytojas įsitikinęs – trijų ministrų pasikeitimas per vieną kadenciją, be abejonės, esanti žalinga sistema: „Juk kai kurie sveikatos sistemos pokyčiai reikalauja net ne vienos kadencijos, o dviejų. Ką jau bekalbėti apie dar dažniau besikeičiančius ministrus. Tai ir yra sveikatos sistemos nestabilumo natūrali pasekmė“.

Neefektyvi politinė tradicija

Pašnekovo nuomone, ar vadovauti sveikatos apsaugai yra labai sunku, ar tiesiog į šią ministeriją žvelgiama pro padidinimo stiklą?

„Gal ji ir atidžiau stebima, bet iš tiesų  susidaro  toks įspūdis, kad partija tiesiog gauna atitinkamą vietą ministerijoje ir stengiasi tą vietą užpildyti. Tiesiog parenkamas žmogus, nors jis galbūt net ir nenori tos vietos, - svarsto M. Gedminas. – O su R. Šalaševičiūte buvome radę bendrą kalbą, jaunųjų gydytojų atžvilgiu ji buvo labai palankiai nusiteikusi, netgi stebindavo, kaip sparčiai sureaguodavo į mūsų pastebėjimus“.