Atkreipė dėmesį į sunkią regioninių gydymo įstaigų būklę

Seimo Sveikatos reikalų komitetas organizavo klausymus Seime dėl prastėjančios situacijos rajoninėse gydymo įstaigose. Šiuo metu visų rajoninių ligoninių biudžetas yra tik 150 mln. eurų, o, pavyzdžiui, Santariškių klinikų metinis biudžetas siekia 200 mln. eurų. Tokia diferenciacija tarp regionų ir miestų yra nepateisinama ir nepriimtina, - teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis.

Reklama

Konferencijoje dalyvavo ir buvo išklausyti regioninių sveikatos įstaigų vadovai, sveikatos įstaigų priežiūrą atliekančių institucijų pareigūnai. Buvo aptariamos ligoninių, slaugos namų, sanatorijų, odontologijos klinikų finansavimo problemos Lietuvos rajonuose.

Svarbiausios gydymo įstaigų problemos

R. Žemaitaitis stebėjosi konferencijoje net nedalyvavusių Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrų pozicija opiais sveikatos priežiūros klausimais. „Šokiruoja ir tai, kad nėra centrinių ligonių kasų vadovų, ministerijos atstovų, tai visiškas akibrokštas, – piktinosi parlamentaras. – Rajoninių ligoninių finansavimas 2015 metais buvo „pliuse“ 1,88 mln., o 2016 metais – „minuse“ 361 tūkst. eurų. Aš pamėginau pažiūrėti ligonių kasų dabartinius įkainius, o siūlomos pasirašyti sutartys yra daugiau nei „nachališkos“. Prognozuoju, kad jei dabar rajoninės ligoninės turėjo minus 361 tūkst., tai kitais metais turės minus 2,8 mln., o regioninės ligoninės turės minus 1,7 mln. eurų, įvertinant migraciją, įkainius ir tarifus.“

Pasak Akmenės rajono savivaldybės mero Vitalijaus Mitrofanovo, „mažinant regioninių sveikatos įstaigų skyrius bei jų finansavimą susiduriama su problema, kai periferijų pacientams tenka vykti tolimą kelią į didžiuosius Lietuvos miestus atlikti specifinių tyrimų arba specifinių medicininių paslaugų“.

R. Žemaitaitis taip pakomentavo susidariusią situaciją: „Klausimas ligonių kasoms dėl specializuotų ambulatorinių paslaugų, kai kaimiškose savivaldybėse, trūkstant kai kurių profesinių kvalifikacijų gydytojų, gyventojai yra priversti važiuoti į didžiuosius miestus, ką minėjo Akmenės meras. Ligonių kasų įsakyme teigiama, kad imama kompensuoti pagal Lietuvos vidurkį. Į Lietuvos vidurkį patenka tik 10 rajoninių ligoninių, tenkančių pagal jų specialistų kiekį tai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Alytus, Plungė, Ukmergė, ir Panevėžio rajonai. Čia vidurkis baigiasi. Ir pagal naują ligonių kasų direktoriaus įsakymą teigiama, kad kompensuojama nuo 25 proc. vidurkio bendrai visiems. Neleisiu šioje vietoje, kad būtų šitaip elgiamasi“.

Lietuvoje netolygiai pasiskirstę sveikatos priežiūros specialistai. Dauguma sveikatos specialistų didžiuosiuose miestuose, o rajonuose jaučiamas stygius. Pastebimas slaugytojų trūkumas. Nemaža kvalifikuotų sveikatos specialistų emigracija. Dideli skirtumai tarp sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimų. „2013 metų ketvirtis, ką ministerija ir ligonių kasos padarė?“ – retoriškai klausė parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.

Sveikatos apsaugos ministerijos ketvirto restruktūrizavimo etapo įgyvendinimo grafiko 1 dalyje – iki 2016 m. gruodžio 31 d. ketinama slaugos lovų skaičių padidinti nuo 2 iki 2,5 lovos 1000 gyventojų. Įsteigti ne mažiau 30 gerontologijos skyrių ir kabinetų.

Seimo narys R. Žemaitaitis oponuoja minėtai informacijai ir pateikia savo įžvalgas. „Dėl ligoninių sujungimo. Šilutės problema. Susiradau viceministrei neoficialiai pateiktą medžiagą dėl IV restruktūrizavimo etapo įgyvendinimo, viso labo išduota 30 licencijų, o skyrių šiai dienai nėra. Mano galva, tai ypatingai svarbu. Atsakyki, kiek iš tikrųjų per 10 metų buvo sumažinta slaugos lovų rajoninėse ligoninėse, nes, statistikos duomenimis, rajoninėse ligoninėse tokių lovų skaičius sumažėjo dvigubai, o tuo metu III lygio ligoninėse jų padidėjo net tris kartus. Ir tuomet pamatysite tikrus skaičius, nes vienam lygyje didinama, o kitame – mažinama“.

Lietuvos savivaldybių asociacija atkreipia dėmesį į šeimos gydytojų trūkumą. Teigiama, kad vidutinis gydytojų amžius yra apie 60, o slaugytojų – apie 50 metų. Pensinio amžiaus slaugytojams išėjus į pensiją, didėjant jaunų gydytojų emigracijai, bus neįmanoma užtikrinti paslaugų prieinamumo. Dėl šeimos gydytojų trūkumo kyla dar viena problema – esami gydytojai negali skirti pakankamai laiko pacientui. Dėl to ilgėja pacientų eilės laukiamajame.

Rajoninės savivaldybės teigia, kad rajono gyventojai sensta, didėja sergamumas lėtinėmis ligomis ir apsilankymų bei atliekamų tyrimų skaičius auga. Mažėjant prisirašiusių gyventojų skaičiui mažėja ir įstaigų finansavimas.

Kai kurios savivaldybės teigia, kad susiduria su problemomis teikiant e-sveikatos paslaugas (receptų ir kt. dokumentų išrašymas), nes dauguma gydytojų yra garbaus amžiaus. Taip įdiegus e-sveikatos informacinę sistemą, kompiuterizavus darbo vietas, didėja darbo vietų priežiūros sąnaudos (įrangos eksploatacija, tinklų priežiūra).

Brangstant įvairioms kasdieninėms prekėms ir paslaugoms, gydytojų finansavimas ir paslaugų įkainiai nesikeitė. Dėl to kenčia paslaugų kokybė, mažėja specialistų skaičius, ligoniai negauna tinkamų paslaugų.

R. Žemaitaitis pabrėžė, kad realias ir efektyvias permainas gydymo įstaigose stabdo ligonių kasos, sveikatos apsaugos ministro patarėjai, viceministrai ir visa kanceliarija bei administracija. „Ir kai kartu su Sveikatos komiteto pirmininke bandoma įteisinti vieną kitą projektą, mums Teisės departamentas rašo kartodamas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu ministerija ir ligonių kasos veikia piktybiškai“, – sako R. Žemaitaitis.

Seimo nariai Antanas Matulas ir R. Žemaitaitis parengė kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2014 metais patvirtinto Valstybinės ligonių kasos įsakymo Nr. 23, reglamentuojančio standartines sutartis, derybas ir kitas sąlygas (Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-23 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“) pakeitimo.