Atleisti sunku, bet naudinga mūsų pačių fizinei ir psichinei gerovei

Jokia jau paslaptis, kad mūsų mintys ir kūnas yra neabejotinai susiję. Stresas, depresija gali virsti lėtinio nuovargio su daugybe fizinių disfunkcijų sindromu. Ir priešingai, pozityvus požiūris į gyvenimą, teigiamų patirčių akcentavimas veda į energingą ir sveikesnį psichinį bei fizinį gyvenimą.

Reklama

Tą ryšį tarp psichinės ir fizinės būklės akcentuoja ir Roterdamo vadybos universiteto (Olandija) atliktas mokslinis tyrimas, aprašytas „Social Psychological & Personality Science“. Pavyzdžiui, atrasta, kad neapykanta, akmens laikymas užantyje dėl kokios nors nuoskaudos ar neigiami išgyvenimai, kuriuos sukėlė kitas žmogus, verčia mus ne tik smukti psichologiškai ir vis rečiau džiaugtis gyvenimu, bet daro ir neigiamą įtaką fizinei būklei. Taigi liaudies posakiai apie tai, kad atleidimas kitam žmogui gali nuimti naštą nuo pečių, įgyja kitokią prasmę - tokia našta, slegianti mus fiziškai, išties gali būti nuimta, jei sugebėsime ir išmoksime atleisti.

Dviejuose eksperimentuose Olandijoje dalyvavo beveik 50 studentų. Pirmame eksperimente dalis studentų aprašinėjo savo patirtis, kada buvo gerokai įtūžę ant kokio kito žmogaus ir ilgai negalėjo jam atleisti. Tiksliau - neatleidžia iki šiol. Kita pusė studentų turėjo prisiminti ir aprašyti situaciją, kuri juos be galo įskaudino ar kaip kitaip emociškai neigiamai paveikė, tačiau jie sugebėjo atleisti.

Tuomet studentai buvo paprašyti atlikti kelis fizinius pratimus. Galiausiai nustatyta, kad pajėgesni ir energingesni buvo tie studentai, kurie sugebėjo atleisti kitam žmogui. Tie, kurie vis dar laikė nuoskaudą ir negalėjo atleisti, pasirodė fiziškai mažiau ištvermingi ir energingi.

Kitas panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas Singapūro universitete. Studentai buvo suskirstyti į tris grupes ir turėjo aprašyti tris skirtingus su nuoskauda bei atleidimu susijusius išgyvenimus. Vėlgi nustatyta, kad tie studentai, kurie sugebėjo atleisti ir pamiršo nuoskaudas, yra fiziškai pajėgesni ir stipresni.

Mokslininkai teigia, jog šis tyrimas įrodo neabejotiną sugebėjimo atleisti naudą – konstruktyvesnes mintis, gyvenimą savęs be reikalo negraužiant ir neerzinant bei geresnę fizinę sveikatą.

Nors tyrimų, įrodančių atleidimo galią ir svarbą, turėtų būti atliekama daugiau, mokslininkai teigia, kad negalintys atleisti susiduria ne tik su neigiamomis mintimis, išgyvenimais, bet ir su bejėgiškumo pojūčiu. Atleidimas suteikia emocinį pakylėjimą, pojūtį, kad pats gali kontroliuoti savo gyvenimą ir, pasirodo, geresnę fizinę sveikatą.

Šaltinis

Zheng X, Fehr R, Tai K, Narayanan J, Gelfand M. „The Unburdening Effects of Forgiveness Effects on Slant Perception and Jumping Height.” Social Psychological & Personality Science, 2014.