Atostogos moksleiviams – ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo laikas: kaip jiems padėti?

Mokslo metų pradžioje šeimos įprastai labai greitai susikuria kasdienę rutiną, padedančią užtikrinti emocinį stabilumą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Mokyklinės rudens atostogos, ateinančios vos spėjus adaptuotis po vasaros laiko, vėl tampa iššūkiu, atkreipia dėmesį viešosios įstaigos „Taikos kelias“ psichologai Andrejus ir Indrė Ivanovai.

Reklama

Kėlimasis vienodu laiku, pamokos, darbai ir įprastos aplinkos, kuriose bendraujama su tais pačiais sutinkamais žmonėmis, vakaro poilsis ir reguliarus miego laikas – visa tai sukuria ir emocinį stabilumą, ir saugumą. Per atostogas vaikams ar paaugliams ir vėl tenka skubiai persiorientuoti prie kitokios dienotvarkės, o neužimtos dienos ne visada teikia tik džiaugsmą. Moksleiviai gali patirti įvairius emocinės būsenos pokyčius:

Atsipalaidavimą ir džiaugsmą. Dauguma vaikų džiaugiasi pertrauka nuo mokyklos, nes gali atsipalaiduoti ir pailsėti nuo mokymosi, kontrolinių darbų ir rutinos. Tai gali pagerinti jų emocinę būseną, suteikti laisvumo ir teigiamų emocijų.

Nuobodulį ir nuotaikos svyravimus. Jei vaikai neturi struktūruotos veiklos ar įdomių užsiėmimų, jie gali greitai pradėti jausti nuobodulį. Rutinos nebuvimas kartais sukelia ir nerimą, ir nepasitenkinimą. Tai gali sukelti nuotaikos svyravimus, kai vaikai greitai pereina nuo džiaugsmo prie irzlumo ar nerimo.

Socialinio bendravimo stokos ir vienišumo jausmą. Mokykloje vaikai turi nuolatinį kontaktą su draugais ir bendraamžiais, o atostogų metu ši sąveika kartais sumažėja. Ypač jei vaikai neturi galimybių bendrauti su draugais po pamokų ar neturi brolių ar seserų, jie gali jausti vienišumą ir izoliaciją, o tai gali paveikti jų emocinę būseną.

Dažnesnį laiko praleidimas su šeima. Rudens atostogos gali suteikti daugiau galimybių būti su šeima, ir tai gali turėti teigiamą įtaką emocinei būsenai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dauguma suaugusiųjų savo darbo veiklą ir atsakomybes vykdo toliau, visgi mokiniams dienos metu, pasilikusiems vieniems namuose, sustiprėja nerimas.

Miego ritmo pokyčius. Per atostogas vaikai dažnai eina miegoti ir keliasi vėliau, o tai gali sukelti miego ritmo sutrikimus ir lemti nuovargį ar dirglumą. Nereguliarus miego režimas taip pat gali paveikti vaikų gebėjimą sugrįžti prie mokyklos rutinos po atostogų.

Grįžimo į mokyklą po atostogų nerimą. Kai kurie vaikai, ypač tie, kuriems mokymasis kelia stresą, gali pradėti jausti nerimą dėl grįžimo į mokyklą dar net nepasibaigus atostogoms. Šis nerimas gali kilti dėl būsimų akademinių iššūkių, kontrolinių darbų ar socialinių santykių mokykloje.

Šalia visų šių iššūkių, svarbiu aspektu tampa ir Lietuvoje vis populiarėjančios Helovyno šventės tradicijos. Tuomet jaunuoliai tiek atvirose bendruomenių (mokyklų, būrelių) rengiamuose vakarėliuose, tiek privačiai organizuojamose Helovyno šventėse tampa aktyvūs, ieško veiklos, kad įveiktų atostogų nuobodulį, atsitrauktų nuo namų bei sąlyginai kompensuotų jaučiamą nerimą, kylantį dėl anksčiau išvardintų priežasčių. Paaugliams kyla poreikis įsitraukti į vakarėlius ar kitokias veiklas su bendraamžiais ir noras priklausyti grupei tampa dar svarbesnis. Tačiau jei paauglys nepatenka į bendraamžių organizuojamą vakarėlį ar kitą bendrą veiklą, jis gali patirti įvairias neigiamas emocijas, kurios stipriai paveikia ne tik savijautą, bet ir tapatumo formavimąsi. Išryškėja šie požymiai:

Atstūmimo jausmas. Paauglys gali jaustis atstumtas ar nepriimtas. Socialinis atstūmimas yra ypač skausmingas šiame amžiuje, nes bendraamžių grupės tampa labai svarbios ir formuoja priklausymo jausmą.

Nepažinumo ir nevertumo jausmai. Paauglys gali pradėti abejoti savo vertingumu, galvoti, kad galbūt yra „nepakankamai įdomus“ ar „nepriklauso“ draugų ratui. Tai gali susilpninti pasitikėjimą savimi ir savivertę.

Vienatvės ir izoliacijos jausmas. Nesant galimybei dalyvauti socialinėje veikloje, gali kilti vienatvės jausmas. Paaugliai dažnai jaučiasi izoliuoti, nes mato, kaip kiti užmezga artimesnius ryšius ir kuria bendrus prisiminimus.

Pavydas ir nerimas dėl praleidimo (FOMO – „Fear of Missing Out“): Nepatekęs į renginį, paauglys gali jausti pavydą ir nuolat galvoti apie tai, ką praranda. Tai dar labiau paaštrina socialinių tinklų poveikis, kai paaugliai mato draugų nuotraukas ir įrašus iš renginių.

Savigrauža ir savikritika. Paauglys gali pradėti kaltinti save, analizuoti savo elgesį ir klausti, kas galėjo būti „blogai“. Savikritika šiuo laikotarpiu lengvai gali virsti neigiamomis mintimis apie save.

Abejojimas savo tapatumu. Atstūmimo patirtis gali sukelti painiavą tapatumo klausimu. Paauglys gali pradėti galvoti, kad galbūt „netinka“ grupei ar kad turi keistis, kad būtų priimtas.

Net ir tuomet, kai paaugliai dalyvauja šventėse su bendraamžiais, po intensyviai patiriamų emocijų, grįžus namo, taip pat susiduria su psichologiniais iššūkiais:

Jaučiamas pošventinis liūdesys ir nusivylimas. Patyrus stiprias, teigiamas emocijas, susijusias su šventės džiaugsmu, grįžimas prie įprastų kasdienių užduočių ir atsakomybių gali sukelti liūdesį ar nusivylimą. Rutina gali atrodyti nuobodi, palyginti su neseniai patirtomis intensyviomis emocijomis.

Sumažėja motyvacija. Po linksmo ir jaudinančio įvykio gali būti sunkiau prisiversti atlikti kasdienes pareigas, tokias kaip mokslai ar namų ruošos darbai. Paaugliui gali prireikti dar daugiau pastangų grįžti prie įprasto ritmo.

Sustiprėja troškimas priklausyti. Šventės metu paauglys gali jaustis ypatingas, priimtas ir vertinamas draugų tarpe. Grįžus namo, tas bendravimo poreikis išlieka, todėl paauglys gali ilgėtis draugų ar socialinių situacijų, kuriose jaučiasi laimingas ir suprastas.

Jaučiamas nuovargis ir emocinis išsekimas. Šventimas ar intensyvus socialinis bendravimas gali varginti, todėl paaugliui gali trūkti energijos grįžus namo. Tai gali sukelti emocinį išsekimą, irzlumo ar net lengvo nerimo jausmus, ypač jei reikia iškart grįžti prie atsakomybių.

Atsižvelgiant į aptartus emocinius iššūkius, kylančius vaikams ir paaugliams jų rudens atostogų metu bei Helovyno šventės laikotarpiu, pastebimas jų izoliacijos, nerimo, nesaugumo, abejojimo, nepastovios nuotaikos, irzlumo ar net nuovargio, savigraužos, liūdesio, savęs nuvertinimo, vienišumo požymiai.

Tad kaip tėvai galėtų pagelbėti savo vaikams? Bendros rekomendacijos šeimos nariams:

Išlaikyti tą patį kėlimosi ryte ir ėjimo miegoti vakare laiką.

Kalbėtis su vaiku, paaugliu panašiu laiku, kuomet vykdavo ir jų mokymosi dienomis (pasiteirauti, ką nuveikė, kaip sekėsi, kaip jautėsi dienos eigoje).

Aktyvumas ir veiklos turėtų būti susiplanuotos iš anksto ir žinomos visiems šeimos nariams.

Jei iškyla nenumatytos situacijos, nepalankios vaikui, iš anksto būti nusimačius alternatyvias veiklas ir pasirūpinti, kad šeimos nariai apie tai būtų informuot.

Susitarti, kad atsakomybės namuose, dėl kurių susitarta dar prieš atostogas, būtų nuosekliai vykdomos ir toliau.

Jei šeimoje iki šių rudens atostogų laiko dar nebuvote su vaikais, paaugliais aiškiai apsibrėžę susitarimų ir kokias atsakomybes pagal savo amžių jie gali ir moka atlikti, galbūt atostogų laikas kaip tik tinkamas naujai pradžiai.

Atostogų laikas gali būti skiriamas ir šeimos narių santykių puoselėjimui, kuomet vaikai gali nuspręsti ir suorganizuoti vakaro stalo žaidimus, bendro filmo žiūrėjimą, vakarienės gaminimą ar kt. veiklą.

Svarbus akcentas, kad laikas prie išmaniųjų technologijų vis tiek išlieka pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos suformuotas rekomendacijas, nepriklausomai nuo to, ar atostogos, ar ne. Vaikams iki 7 m. – iki 2 val., vyresnio amžiaus vaikams galimos 3–4 val. per dieną.

Aptariant su vaiku ar paaugliu visus minėtuosius dalykus, svarbu išlaikyti bendradarbiavimą, ir pagarbą.