Atrastas kraujo žymuo, padedantis diagnozuoti sinkopes

Sinkopė – kraujospūdžio kritimas iki tokio lygio, kad trumpam prarandama sąmonė, yra dažna siuntimo pas gydytoją ar greitosios medicinos pagalbos kvietimo priežastis. Neretai ją sunku diagnozuoti, kadangi pacientas ne visuomet gali išsamiai papasakoti apie savo būklę ir įvykius, o liudininkai ne visada būna gerai įvertinę ar matę paciento būklę įvykio metu ir po jo.

Reklama

Kopeptinas kaip sinkopių diagnostinis žymuo

Recenzuojamame moksliniame leidinyje „The International Journal of Clinical Practice“ skelbiamas tyrimas, kurio metu sinkopes ir tik griuvimus be sąmonės netekimo patyrusių pacientų kraujyje matuota neseniai atrasto streso hormono kopeptino koncentracija. Pagrindinis tyrimo tikslas – nustatyti kopeptinio diagnostinę vertę sinkopių atveju.

Tyrime dalyvavo 51 pacientas, patyręs sinkopę ir 51 kontrolinės grupės pacientas, kuriems diagnozuoti tik griuvimai. Kiekvieno paciento kraujyje matuota kopeptino koncentracija. Lyginta abiejų grupių tiriamųjų šio žymens koncentracija, taip pat sinkopę patyrusius ligonius bandyta suskirstyti į grupes pagal sinkopės trukmę ir kitus rodiklius. Rezultatai parodė, jog iš 51 sinkopę turėjusio ligonio 44 nustatyta ženkliai padidėjusi kopeptino koncentracija, tuo tarpu iš 51 paciento, patyrusio griuvimą, padidėjimas rastas 4 asmenims. Nerasta koncentracijos skirtumų analizuojant įvairias sinkopės rūšis.

Tyrimo išvada – kopeptinas vertingas diagnostinis sinkopių žymuo. Jis naudingas nustatant arba paneigiant šią diagnozę įvykio aplinkybių neprisimenantiems pacientams, taip pat tuomet, kai aplinkybių neįmanoma sužinoti iš liudininkų pasakojimų.

Gali rasti nišą klinikinėje praktikoje

Paprašytas pakomentuoti tyrimo rezultatus, gydytojas neurologas Viktoras Rimas Geraskinas sakė, kad šis žymuo turėtų tam tikrą klinikinę vertę ir galėtų būti naudingas diagnozuojant sinkopes. „Visgi tai daugiau teorinis, ateities dalykas. Turi praeiti nemažai laiko, galbūt net daugelis metų, kol paaiškės tikroji praktinė šio tyrimo reikšmė. Dabar naujus hormonus atranda vos ne nuolat – kaip diena, tai naujas hormonas. Bet praktinė šių atradimų nauda visuomet sužinoma, patikrinama vėliau ir tai yra visiškai natūralu“, – kalbėjo gydytojas.

Sinkopės anatomija

V. R. Geraskino teigimu, tipiška sinkopė paprastai trunka nuo kelių iki keliasdešimt sekundžių. Žmogus gali pradėti justi silpnumą, pykinimą, pakitusį širdies plakimą, kitus nemalonius pojūčius, staiga prarasti sąmonę ir griūti, gali, palaipsniui prarasdamas sąmonę ir jusdamas blogumą, pats atsisėsti ar atsigulti. Atgavus sąmonę jaučiamas bendras silpnumas, galvos svaigimas, pila šaltas prakaitas. Žmogus gali būti išsigandęs, tarsi ištiktas šoko.

Sąmonės netekimą lemiančius kraujospūdžio kritimus dažnai išprovokuoja tvankus karštas oras, nesaikingas kaitinimasis saulėje. Sinkopės gali prasidėti dėl infekcinių ligų, ypač esant aukštai kūno temperatūrai, kai ji greitai „numušama“ vaistais. Senyvo amžiaus žmones sinkopės, kartais lydimos griuvimo, dažnai ištinka naktį, keliantis staiga iš lovos arba po apsilankymo tualete.

„Sinkopės gali įvykti ir kartotis dėl įvairių širdies ligų, kuomet širdis nepripumpuoja pakankamai kraujo, dėl reto arba, kitas kraštutinumas, labai dažno pulso. Jos gali atsirasti po traumų, ypatingai galvos smegenų. Būna, kad krenta neseniai pastojusios moterys. Kita priežastis – žalingi įpročiai. Po nesaikingo alkoholio vartojimo, ypač atėjus rytui, persirūkymo. Priežasčių gali būti labai daug, bet savo esme sinkopė yra kraujospūdžio kritimas iki tokio laipsnio, kad prarandama sąmonė“, – pasakojo V. R. Geraskinas.

V. R. Geraskino teigimu, sinkopės ištiktą žmogų reiktų paguldyti, jeigu yra galimybė – šaltu vandeniu apšlakstyti veidą, kaklą. Paguldžius ant nugaros, vertėtų pakelti kojas – tam, kad daugiau kraujo sutekėtų į smegenis. Jeigu sinkopė ištiko vieną kitą kartą – nieko baisaus, bet jeigu kartojasi, reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Int. J. Clin. Pract. 2013, Jun, 01, A. Lagi et al.