Atrastas naujas Omega-3 riebiųjų rūgščių poveikis

Kaip medžiagos, būtinos organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai, Omega-3 riebiosios polinesočiosios rūgštys buvo žinomos jau nuo 1930 m. Antra Omega-3 populiarumo banga šoktelėjo 1970 m. Tuo metu paaiškėjo, jog Grenlandijos gyventojai, kurių pagrindinis maistas – riebios lašišinės žuvys, yra tikri ilgaamžiai. Taip pat sveikesni, palyginus su kitomis tautomis, kurių racione žuvies nėra daug. Tačiau tikroji riebiųjų polinesočiųjų rūgščių „epopėja“ prasidėjo 1990 metais. Buvo atlikta daugybė tyrimų ir eksperimentų, paskelbta įvairių publikacijų, sveikatingumo žurnalai mirgėjo nuo straipsnių, o maisto papildų įmonės pradėjo masinę Omega-3 kapsulių ar kitų geriamų jos formų gamybą (daugelis šiuolaikinių maisto papildų su Omega-3 nebeturi pakankamai nemalonaus ir atstumiančio skonio). Omega-3 reikšmingumą ir naudą žmogaus organizmui patvirtino ir tokios svarbios institucijos, kaip amerikiečių Food and Drug Administration (FDA) ar Kanados vyriausybė.

Reklama

Omegos-3, sudarytos iš alfalinoleninės, eikozapentaeninės ir dokozaheksaeninės rūgščių, organizmas pats negamina, todėl pravartu į mitybą įtraukti maisto produktus - pagrindinius šios medžiagos šaltinius. Taip galime organizmui padėti palaikyti įvairias funkcijas, pradedant širdies bei kraujagyslių sistemų apsauga, profilaktika nuo širdies smūgio ar miokardo infarkto. Nuo degeneracinių nervų sistemos ligų (Alzhaimerio, Parkinsono) saugomos ir smegenų ląstelės. Ilgainiui Omega-3 sumažina blogojo cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, slopina uždegiminius procesus (pvz., artritą), palaiko optimalų kraujospūdį, stiprina imuninę bei nervų sistemas, didina kalcio koncentraciją (užkertamas kelias osteoporozei), neleidžia atsirasti lėtinėms odos ligoms. Įvairių privalumų būtų galima išvardinti ir dar daugiau, tačiau šįkart atkreipsime dėmesį į naujausius mokslo pasiekimus ir žinias - Omega-3 riebiosios rūgštys gali apsaugoti nuo burnos ir odos vėžio ir net padėti išgydyti šias ligas.

Slopina sergančias ląsteles ir saugo sveikąsias

Londono Queen Mary Universiteto laboratorijoje nustatyta, kad Omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys selektyviai slopina odos vėžinių ląstelių augimą. Tap pat skatina jų nykimą tiek ankstyvose, tiek vėlesnėse odos ir burnos vėžio stadijose. Tyrimai, atlikti mėgintuvėliuose, įrodė, jog minėtos rūgštys veikia tiek piktybines, tiek pirminėje vėžio stadijoje esančias ląsteles, o sveikosioms jokio neigiamo poveikio neturi (neigiamu poveikiu ir vėžinėms, ir sveikoms ląstelėms pasižymi pagrindinis šiuo metu taikomas vėžinių ligų gydymas – chemoterapija). Taigi galime manyti, jog Omega-3 turi realių šansų padėti žmogui tiek gydant vėžį, tiek siekiant jo išvengti.

Eksperimento metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas vėžinei odos ligai - suragėjusių ląstelių karcinomai. Tai dažniausiai diagnozuojama odos vėžio forma, piktybinis epitelinio audinio navikas. Pakitimai prasideda epidermyje esančiose plokščiose raginėse ląstelėse - keratocituose. Keratocitai ima nekontroliuojamai augti, vešėti. Susidaro kietas, paviršinis, dažnai tamsios spalvos odos darinys. Gali atsirasti išopėjimų, suskeldėjimų. Tikėtinas kraujavimas, bakterijų patekimas į pažeistas vietas. Pagrindinės tokio vėžio priežastys – piktnaudžiavimas ultravioletiniais saulės spinduliais ir genetinis faktorius. Negydoma ši liga gali plisti, komplikuotis ir baigtis mirtimi. Kasmet JAV suragėjusių ląstelių karcinoma diagnozuojama 700 000 pacientų ir pareikalauja apie 2 500 mirčių. Jungtinėje Karalystėje kasmet diagnozuojama apie 11 800 ligos atvejų. Tai – populiariausia odos vėžio forma ir šioje šalyje.

Raginių ląstelių galima rasti ir virškinamajame trakte, plaučiuose, kituose tuščiaviduriuose organuose, burnos gleivinėje. Burnos raginių ląstelių karcinoma yra šeštoji pagal populiarumą vėžio forma apskritai pasaulyje. Ligą sunku diagnozuoti, ilgą laiką ji būna besimptomė. Dažniausiai nustatoma vėlyvose stadijose, kai išplinta iki kvėpavimo takų, todėl mirtingumas siekia iki 57 procentų. Beje, sudėtingas ir brangus pats burnos vėžio gydymo procesas. Be to, kartą išgydžius, tikimybė vėl susirgti išlieka labai didelė.

Vykstant minėtam tyrimui Anglijoje, mokslininkai augino kelias ląstelių kultūras, į jų augimo terpę pridėdami Omega-3 riebiųjų rūgščių. Tai buvo odos ir burnos piktybinės raginės ląstelės, taip pat ląstelės, kuriose matomi pradiniai piktybiniai pakitimai bei sveikos raginės ląstelės. Projektui vadovavęs profesorius Kenneth Parkinson pasakojo, kad rezultatai pranoko visos mokslininkų komandos lūkesčius. Naudojant pakankamai nedideles Omega-3 riebiųjų rūgščių dozes, buvo selektyviai slopinamos vėžinės ląstelės, jų augimas, dauginimasis ir tai neturėjo jokios įtakos sveikoms ląstelėms. Išsiaiškinta, kad taip vyko todėl, kad polinesočiosios riebiosios rūgštys, ypač eikozapentaeno (EPR), intensyviai stimuliavo epiderminį augimo faktorių, atsakingą už ląstelių proliferaciją, diferenciaciją ir išgyvenimą. Buvo blokuojamas keratocitų vystymasis, piktybinio naviko plitimas. Dėl to vėžinės ląstelės greitai žūdavo. Manoma, jog nuo galimo šalutinio poveikio sveikas ląsteles apsaugojo Omega-3 sudėtyje esanti antroji polinesočioji dokozaheksaeno (DHA) rūgštis. Taigi buvo įvertintas riebiųjų rūgščių poveikis sergančių ląstelių augimui ir žūčiai, taip pat ištirtas naujas, dar iki šiol neatrastas Omega- 3 veikimo mechanizmas tiek sergančioms, tiek sveikoms ląstelėms.

Ateities perspektyvos

Šiame tyrime dalyvavusi ir mokslų daktaro laipsnį besiruošianti apsiginti Zacharoula Nikolakopoulou pabrėžia, kad didesniu aktyvumu pasižymėjo eikozapentaeno polinesočioji riebioji rūgštis (EPR). Kad būtų pasiektas reikiamas terapinis efektas, šio komponento pakako palyginus nedidelių kiekių. O kadangi odos ir burnos vėžio sukelti pažeidimai yra paviršiniai, eksperimentą derėtų tęsti ir bandyti surasti optimalią gydomojo preparato su Omega-3 dozę bei formą. Greičiausiai tai būtų purškiami arba gelio pavidalo medikamentai.

Taigi vilčių išgydyti ar užkirsti kelią tokioms sunkioms ligoms efektyviomis ir saugiomis priemonėmis daugėja. Kenneth Richardson teigia, kad bandymus ketina tęsti su gyvais organizmais - laboratorijos gyvūnais. Patvirtinus pirminius rezultatus, jau būtų galima organizuoti klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvautų žmonės.

Tačiau kol kas žmonės, patenkantys į rizikos grupes, neabejotinai turėtų įtraukti maisto produktus su Omega-3 į savo valgiaraštį. Bent po porciją ar dvi per dieną. Juk šios medžiagos gausu ne tik riebiose lašišinėse žuvyse ar upėtakiuose, bet ir graikiniuose riešutuose, sojos pupelėse, riebioje jautienoje, linų sėmenų aliejuje, krevetėse ir kitose jūros gėrybėse. Mitybą galima papildyti ir žuvų taukais ar Omega-3 kapsulėmis. Tiesa, jautrų skrandį turintys žmonės turėtų vartoti nedidelius Omega-3 papildų kiekius, nes aliejinio pobūdžio medžiagos gali sudirginti skrandį, paskatinti viduriavimą, sukelti pykinimą ar vėmimą. Yra žinių, kad Omega-3 mažina ir kraujo krešumą.

Taip pat patartina vengti intensyvios saulės, naudoti stiprią kosmetinę apsaugą bei kūną pridengti drabužiais, galvą – apdangalu. Kalbant apie burnos vėžį, žinoma, didžiausia rizika juo susirgti rūkantiems. Rizikos grupei priskiriami ir žmonės, kurių artimieji kada nors sirgo ar serga vėžiu.

Audrė Bartaševičiūtė

Parengta pagal:

1. https://www.medicalnewstoday.com/articles/264286.php
2. S. M. Pilkington, K. A. Massey, S. P. Bennett, N. M. Al-Aasswad, K. Roshdy, N. K. Gibbs, P. S. Friedmann, A. Nicolaou, L. E. Rhodes. Randomized controlled trial of oral omega-3 PUFA in solar-simulated radiation-induced suppression of human cutaneous immune responses. American Journal of Clinical Nutrition, 2013; 97 (3)
3. https://www.business-standard.com/article/news-ani/eating-oily-fish-can-prevent-oral-and-skin-cancers-113080200373_1.html