Parkinsono liga yra plačiai paplitusi neurodegeneracinė smegenų liga, dėl kurios pasaulyje kenčia 4-6 milijonai žmonių. JAV kasmet užregistruojama apie 50-60 tūkst. naujų ligos atvejų, o pagal mirčių priežastis ši liga ir jos komplikacijos užima 14 vietą valstijose.
Sergančiųjų Parkinsono liga smegenų nervinės ląstelės, gaminančios dopaminą (judesius koordinuojanti cheminė medžiaga), funkcionuoja netinkamai ir nunyksta. Manoma, kad tam reikšmės turi ląstelių organoidų - mitochondrijų, kurios aprūpina organizmą energija, veiklos kokybė.
Iki šiol buvo žinomi du mitochondrijų veiklą, normalią jų formą ir apsaugą nuo pažeidimų determinuojantys genai - PINK1 ir PARKIN, kurių mutacijos sukelia ankstyvą paveldimą Parkinsono ligos formą.
Kalifornijos universiteto mokslininkai eksperimentuose su pelėmis ir vaisinėmis muselėmis identifikavo naują geną - MUL1 (dar vadinamas MULAN ar MAPL), kuris reguliuoja mutuotų genų PINK1 ir PARKIN įtaką neuronų mitochondrijų veiklai. Skatinant geną MUL1, mitochondrijų veikla aktyvėja, slopinant - paryškėja mitochondrijų pažeidimai, o pašalinus MUL1 vystosi neuronų degeneracija.
Naujai atrastas genas MUL1 taps svarbiu tolesnių tyrinėjimų objektu, siekiant nustatyti naujus efektyvius vaistus, kurie veiks geno funkcijas ir užkirs kelią kylančiai ar progresuojančiai galvos smegenų degeneracijai sergant Parkinsono liga.
Plačiau:
MUL1 actsinparallel to the PINK1/parkin path way in regulating mitofusinand compensates for loss of PINK1/parkin, Ming Guo et al, eLife, DOI: 10.7554/eLife.01958, published 4 June 2014, article.
UCLA newsrelease, accessed 6 June 2014 via Newswise.