Atrasti svarbūs genetiniai ryšiai tarp skydliaukės genų ir sunkių širdies ligų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai atrado naujų svarbių genetinių ryšių tarp širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų bei endokrininės sistemos, - skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Atrastas vertingas žymuo prognozuojant ūminio miokardo infarkto, kitų sunkių ligų eigą ir baigtį: genetinę grėsmę šioms komplikacijoms gali atskleisti laiku atliktas skydliaukės hormono – laisvojo trijodtironino – koncentracijos kraujyje tyrimas.

LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – Julija Brožaitienė, Nijolė Kažukauskienė, Julius Burkauskas, Violeta Žaliūnaitė ir Narseta Mickuvienė – kartu su bendraautorėmis Daina Skiriute ir Olivija Gustiene – atliko skydliaukės hormonų apykaitoje dalyvaujančių biologiškai aktyvių medžiagų genetinius tyrimus.

Ilgalaikio stebėjimo moksliniame tyrime „Skydliaukės hormonų lygio ir dejodinazių genetinių variacijų svarba pacientams po ūminio miokardo infarkto“ dalyvavo 290 pacientų, persirgusių ūminiu miokardo infarktu.

Tyrimo rezultatai rodo, kad sunkios širdies ir kraujagyslių sistemos ligos arba kitos sunkios būklės, tarkime, po intensyviosios terapijos, gali sutrikdyti paciento skydliaukės hormonų pusiausvyrą, net jei jis neserga skydliaukės ligomis, ir gali sukelti vieno iš hormonų – laisvojo trijodtironino – koncentracijos kraujyje sumažėjimą.

Jei pacientas turi genetinį polinkį susirgti sunkia ūminio miokardo infarkto forma – sumažėjusi šio hormono koncentracija gali būti gresiančio širdies nepakankamumo, staigiosios mirties pavojaus ženklas.

Pasak LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkių Nijolės Kažukauskienės ir Narsetos Mickuvienės, sutrikusi skydliaukės hormonų pusiausvyra gali būti tirtųjų genų požymis.

„Pamatę šį hormonų sutrikimą, galime prognozuoti blogesnę ligos eigą. Tad laisvojo trijodtironino koncentracijos tyrimas galėtų padėti atrinkti didelės rizikos pacientus, kurių ateities ilgalaikė prognozė nepalanki. Šiems pacientams būtų galima taikyti intensyvesnę kardiologinę stebėseną“, – tyrimo rezultatus apibendrino N. Mickuvienė.

N. Kažukauskienė pastebėjo, kad jau anksčiau moksliniais tyrimais įrodyta neuroendokrininių pokyčių reikšmė organizmo funkcijai, tačiau iki šiol nebuvo tirti šią pusiausvyrą lemiantys genai, netyrinėta, kaip genetinis pokytis lemia skydliaukės hormonų pusiausvyrą po infarkto, kokios įtakos jis turi ilgalaikei ligos baigčiai – mirštamumui nuo šios ligos, pasveikimui arba perėjimui į lėtinę būklę po metų.

Tad šis tyrimas – pirmasis, nagrinėjantis skydliaukės hormonų koncentracijos ir genetinių žymenų poveikį ligos eigai ir baigčiai po ūminio infarkto.

Atrastoms sąsajoms vienareikšmiškai patvirtinti dar reikia atlikti daugiau tyrimų, tačiau LSMU MA Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupės tyrimas jau susilaukė tarptautinio pripažinimo ir susidomėjimo: jo rezultatai paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Scientific Reports“.

Ateityje tikimasi rasti naujų žymenų, suformuluoti naujus gydymo tikslus širdies ir kraujagyslių ligoms valdyti.