Atsiliekame nuo latvių bei estų: Lietuvos žmonės gydytojus lanko rečiausiai

Tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės rečiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų kreipiasi į medikus. Lyginant su latviais bei estais, lietuviai ne tik pasyviausiai lankosi pas gydytojus sirgdami, bet ir rečiau nei kaimynai profilaktiškai atlieka metinį sveikatos patikrinimą.

Reklama

Tokias tendencijas atskleidė reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurią draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu atliko „Nielsen”. Respondentų buvo pasiteirauta, kaip dažnai jie lankosi pas gydytoją.

Ateinančiųjų iš įpročio – gerokai mažiau

Tyrimo duomenimis, 41 proc. Lietuvos ir 45 proc. Estijos gyventojų į medikus kreipiasi sunegalavę. Tuo tarpu Latvijoje žmonės aktyviau konsultuojasi su gydytojais – pasireiškus ligos simptomams jų pagalbos ieško kas antras latvis.

„Koronaviruso kontekstas pakoregavo gyventojų įpročius lankytis pas gydytojus. Matome, kad apsisaugodami ir saugodami kitus su medikais didžioji dalis konsultuojasi nuotoliniu būdu, tačiau skaičiai rodo, kad itin didelė dalis žmonių, jausdami ligos simptomus, į medikus nesikreipia ir, tikėtina, užsiima savigyda“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, tarptautinė statistika rodo, kad Lietuva pagal sergančių bei hospitalizuojamų žmonių skaičių Europos Sąjungoje – viršutinėse pozicijose, tačiau žmonės Lietuvoje išties pakeitė apsilankymų pas gydytojus įpročius.

„Dažniausiai kreipiasi tie, kurie jaučia ligos simptomus. Gerokai sumažėjo srautas pacientų, kuriems norėdavosi laikytis jų pačių susikurto apsilankymų pas gydytojus grafiko ir užsukti pas šeimos gydytoją pasimatuoti kraujospūdį, pratęsti receptą ar tiesiog iš įpročio. Dažniausiai žmonės atvyksta konsultacijoms dėl kvėpavimo takų bei širdies-kraujagyslių susirgimų“, – sako šeimos gydytojas.

Jo teigimu, jei liga užklumpa, būtina reaguoti ir kreiptis pagalbos, jokiu būdu neignoruoti ir „neužleisti“ jos, tačiau svarbu labai gerai įvertinti, ar vizitas yra būtinas, ar paciento poreikius galės atliepti ir nuotolinė konsultacija.

Profilaktika Lietuvoje rūpi mažiausiai

Mažiausia Lietuvos visuomenės dalis, lyginant su latviais ir estais, rūpinasi sveikatos profilaktika. Apklausos duomenimis, tik 16 proc. mūsų šalies gyventojų kartą per metus atlieka profilaktinį sveikatos patikrinimą. Estijoje profilaktiškai kartą per metus sveikatą tikrinasi 21 proc., Latvijoje – 27 proc. gyventojų.

„Profilaktiniai patikrinimai leidžia įvairias ligas aptikti ankstyvoje stadijoje arba nustatyti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus. Dažniausiai tai – onkologiniai susirgimai, kraujo, širdies-kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas“, – vardija J. Dabkus.

Gydytojas pataria kartą per metus atlikti kraujo bei šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą bei vidaus organų echoskopiją. „Pacientai, kurie turi lėtinių ligų, turėtų periodiškai lankytis pas tos srities gydytoją ir sekti ligos eigą“, – sako šeimos gydytojas.

Pasak „Gjensidige“ atstovės, apsidraudusieji sveikatos draudimu ne tik gydosi susirgimus, bet ir vis dažniau atlieka profilaktinius sveikatos patikrinimus. „Iki šiol žmonės profilaktiškai dažniausiai konsultuojasi su šeimos gydytojais bei atlieka skydliaukės, vitamino D, kalio, magnio bei vėžio žymenų tyrimus, renkasi išsamias moters ar vyro ištyrimo programas“, – vardija V. Katilienė.

Skaičiai rodo, kad Lietuvos žmonės dažniau nei Latvijos ar Estijos gyventojai į gydytojus kreipiasi kartą per ketvirtį. Tokiu dažniu į medikus kreipiasi 17 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 8 proc. latvių.

„Apsilankymai kartą per tris mėnesius leidžia gydytojui laiku pastebėti prasidedančios ligos simptomus ar jos užuomazgas. Net ir pasikeitusiomis vizitų pas gydytojus aplinkybėmis raginčiau neatsisakyti šio įpročio ir bent du kartus per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą“, – sako J. Dabkus.

Tyrimo duomenimis, net 6 proc. Lietuvos, 3 proc. Estijos ir 2 proc. Latvijos žmonių pas gydytojus lankosi kartą per mėnesį.

„Tikėtina, kad pastarosiomis savaitėmis šis procentas dar labiau sumenko, nes žmonės vis atidžiau įvertina vizito pas gydytoją poreikį“, – tvirtina J. Dabkus.

Bendrovės „Nielsen“ Baltijos šalių gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas apklausiant po 1600 žmonių kiekvienoje šalyje.