Atsinaujinanti energija – raktas į švaresnį ir sveikesnį pasaulį
Pasaulio klimato pokyčiai veikia mūsų sveikatą ir gerovę. Vis daugiau mokslininkų analizuoja klimato sąlygų įtaka žmonių sveikatai. Šiuo metu jau žinoma, kad poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis.
Ekstremalių įvykių, tokių kaip audros, potvyniai, sausros, metu didėja sužeidimų, infekcinių ligų protrūkių, psichinės sveikatos sutrikimų, maisto bei saugaus geriamojo vandens trūkumo rizika. Pernelyg didelis karštis veikia žmogų ir gali sukelti šilumos smūgį, kai kuriais atvejais net mirtį, taip pat mažina žmogaus produktyvumą. Netiesiogiai sveikata gali būti veikiama prastėjančios vietinės agrokultūros, priverstinės migracijos iš gyvenimui ir darbui netinkamų vietovių.
Sumažinti pavojų žmonių sveikatai ir gerovei galima švelninant klimato kaitą. Pavyzdžiui, ženkliai sumažinus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažėtų ir klimato pokyčių greitis. Tai galima pasiekti iškastinį kurą keičiant į išgaunamą iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Kol kai kuriose šalyse energijos gamyba iš AEI nedrąsiai skinasi kelią, Austrijoje, Latvijoje, Portugalijoje jau 2005 m. apie ketvirtadalį, Švedijoje beveik 40 proc., Norvegijoje 60 proc. šalies sunaudojamos energijos buvo išgaunama būtent iš šių išteklių. Pagal 2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą direktyvą, skatinančią naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, Lietuva įsipareigojo užtikrinti, kad 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. šalies suvartojamos energijos sudarys atsinaujinančių išteklių energija. 2005 m. duomenimis, Lietuvoje tik 15 proc. energijos buvo išgaunama iš tvariosios energijos šaltinių.
Saulės energija naudojama šilumos ir elektros energijos gamybai. Šiluma, kurią išspinduliuoja saulė, gali būti naudojama vandens ir patalpų šildymui. Vandens šildymui reikalingi saulės kolektoriai, kurie absorbuoja ir nukreipia saulės šilumą į karšto vandens paruošimo sistemą. Patalpų šildymui taip pat naudojami saulės kolektoriai, tiekiantys karštą vandenį į šildymo sistemą. Dažniausiai saulės kolektoriai įrengiami ant pastatų stogų. Saulės energija yra puikus atsinaujinančių energijos išteklių, kurie visiškai nekenkia aplinkai, pavyzdys. Nors bene didžiausias saulės energijos potencialas yra Saharos dykumoje, tačiau šiuo metu šioje pramonės šakoje pirmauja Kinija.
Krentančio ir tekančio vandens energija yra vienas iš sėkmingiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Vanduo yra net 800 kartų tankesnis už orą, tad net lėtai tekantis upelis gali pagaminti nemažą energijos kiekį. Hidroelektrinės yra išskirtinai ilgaamžės ir į aplinką neišmeta jokių teršalų. Šiandien hidroenergetika sukuria apie 20 proc. viso pasaulio elektros energijos bei yra pagrindinis energijos šaltinis daugiau nei 30 pasaulio šalių.
Vėjo energija daugiausiai naudojama elektros energijos gamybai šiuolaikinėse vėjo jėgainėse. Tai populiarus energijos gaminimo būdas, sukurtas dar XVII a., naudojamas tiek namų ūkio poreikiams tenkinti, tiek komerciniais tikslais. Skirtingose šalyse galimybės išgauti elektros energiją iš vėjo skiriasi. Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija yra pirmaujančios šalys elektros gamyboje iš vėjo. Vėjo energijos pliusai yra didelis patikimumas, nėra kuro sąnaudų ir neteršia aplinkos.
Geoterminės energijos šaltinis yra žemės gelmėse nuolat atsinaujinanti radioaktyviųjų elementų (urano, radžio, torio ir kt.) skilimo energija bei mantijos šiluma iš vidaus ir saulės energija iš viršaus. Didžiausi geoterminės energijos ištekliai yra giliai po žeme be matomų požymių žemės paviršiuje, tačiau kai kuriose žemės vietose ši energija prasiveržia į paviršių ugnikalnių, geizerių ar karštųjų srovių pavidalu. Dėl technologinių apribojimų ne visur šie ištekliai gali būti panaudoti energijos gamybai. Išgauta energija naudojama namų ūkio reikmėms tenkinti. Yra trys pagrindiniai geoterminės energijos panaudojimo būdai: tiesioginis naudojimas šildymo sistemose, elektros energijos gamyba ir šilumos gamyba šilumos siurbliais.
Biomasė, kaip energijos šaltinis, naudojama kietojo kuro ir biodujų pavidalu. Pagrindinius kietosios biomasės išteklius sudaro malkos, medienos atliekos (kirtimų atliekos, medienos pramonės įmonių atliekos, statybų atliekos ir kt.), žemės ūkio atliekos (šiaudai) ir energetiniai želdiniai. Kietasis biokuras naudojamas tiesiogiai arba perdirbtas (briketai, granulės, dulkės). Naudojant biomasę kaip kurą, degimo metu į aplinką paleidžiamas anglies dioksidas (CO2), kuris buvo absorbuotas augalo augimo metu, tad laikoma, kad šis būdas neutralus CO2 atžvilgiu. Žemės ūkio ir maisto atliekas, mėšlą galima paversti biodujomis, kurios gali būti naudojamos šilumai, elektrai gaminti, maisto ruošai.
Atsinaujinanti energija išgaunama iš natūralių šaltinių, kurie niekada neišseks. Kiekvieną valandą žemės paviršių pasiekia tiek saulės energijos, kiek užtektų patekinti pasaulio energijos poreikį visus metus. Neatsinaujinantys, kitaip dar vadinami netvarūs energijos šaltiniai – tai iškastinis kuras ir atominė energija. Iškastinis kuras šiandien yra pagrindinis energijos šaltinis pasaulyje, kuris lemia neigiamus klimato pokyčius.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras
Naudotos literatūros sąrašas:
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija
Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo Lietuvoje apžvalga
National renewable energy action plans. European Commission
Interesting facts about energy sources, energy news and energy articles
The Earth Times. Online newspaper
Susiję straipsniai
