Atsisakote aukoti artimojo organus donorystei? O jei transplantacijos prireiks jums?

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruotas 101 potencialus donoras, tačiau efektyviais donorais tapo tik 29. Pernai per tą patį laikotarpį šis skaičius buvo atitinkamai 97 ir 47.

Nors potencialių organų ir (ar) audinių donorų skaičius šiemet šiek tiek padidėjo, efektyvių donorų skaičius – mažesnis. Kodėl taip yra?

Tai lemia kelios priežastys. Dažniausiai potencialus donoras efektyviu donoru netampa dėl medicininių kontraindikacijų. Pavyzdžiui, pernai dėl medicininių kontraindikacijų efektyviais donorais netapo 4 procentai potencialių donorų, o šiemet šis skaičius jau išaugo iki 24 procentų.

Donorystės ir transplantacijos procesą reglamentuojančiuose dokumentuose įvardintos šios medicininės absoliučios donorystės kontraindikacijos: infekuotumas žmogaus imunodeficito virusu, neaiški mirties priežastis arba nustatyta liga su nežinoma etiologija, Kreutzfeldo-Jakobo liga, piktybiniai susirgimai, aktyvi intraveninė narkomanija.

Šiais metais atlikti potencialių donorų tyrimai parodė, jog itin daug sergančiųjų hepatitu B, C ir kitomis infekcijomis, onkologiniais susirgimais, nustatoma nemažai intraveninių narkotikų vartojimo atvejų.

Kita priežastis, dėl kurios efektyvių donorų šiemet mažiau nei pernai – artimųjų prieštaravimas donorystei po smegenų mirties. Lyginant su praėjusiais metais, šiais metais artimųjų prieštaravimas donorystei išaugo 10 procentų – nuo 32 iki 42 procentų.

Artimųjų apsisprendimą neaukoti mirusiojo organų ir (ar) audinių donorystei lemia keletas faktorių.

Dažniausiai mirusio artimojo organus donorystei atsisakoma aukoti todėl, kad nežinoma mirusiojo valia dėl organų donorystės, nes apie tai šeimoje nebuvo kalbama. Kita priežastis – nelaimės akivaizdoje, kai pranešama apie žmogaus mirtį, artimieji pasimeta – juos ištinka šokas, jiems sunku pripažinti, kad konstatuota smegenų mirtis reiškia negrįžtamą baigtį. Retai, bet pasitaiko, kad aukoti mirusiojo organus donorystei atsisakoma dėl klaidingų religinių įsitikinimų. Tačiau didžiosios pasaulio religijos kaip tik pritaria organų donorystei, nes tai laikoma didžiausia mirusiojo dovana gyviesiems.

Pastaruoju metu neretai pasitaiko, kad potencialus donoras efektyviu donoru netampa todėl, kad jo artimieji gyvena užsienyje ir, kai transplantacijos procese brangi kiekviena valanda ir net minutė, negali skubiai atvykti pasirašyti sutikimo paaukoti mirusiojo organus donorystei. Be raštiško artimųjų sutikimo mirusiojo organų naudoti transplantacijai neįmanoma.

Tiems, kurie abejoja dėl organų donorystės prasmės, nėra dėl jos apsisprendę, vertėtų prisiminti: operacijos laukiančiųjų sąraše gali atsidurti bet kuris žmogus ar jo artimasis – net jei kol kas jokių problemų dėl sveikatos nėra. O transplantacijos laukiančiųjų sąrašas, deja, visuomet ilgesnis už sąrašą tų, kuriems tokių operacijų sulaukti pavyksta.

Antai per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso atliktos 126 transplantacijos operacijos. 66 pacientams persodinti inkstai (53 – mirusio donoro ir 13 – gyvo donoro inkstai), atlikta 11 širdies, 12 kepenų, 1 plaučių, 1 širdies ir plaučių komplekso, 2 kasos ir inksto komplekso, 33 ragenų transplantacijos.

Gruodžio pirmąją transplantacijų Lietuvoje laukė 452 žmonės. Iš jų inksto persodinimo laukė 190, širdies – 32, plaučių – 4, kepenų – 67 recipientai. 11 žmonių reikia atlikti kasos ir inksto komplekso, 5 – širdies ir plaučių komplekso, ragenų transplantaciją – 143 recipientams.

Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia ir ragina dėl donorystės po smegenų mirties apsispręsti patiems, pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti ir pasikalbėti apie tai su savo artimaisiais, kad jie žinotų jūsų valią.

Daugiau informacijos apie donorystę rasite www.transplantacija.lt

Nacionalinis transplantacijos biuras