Trečiadienis, 2025.04.30
Reklama

Atšvaitai: kad išvengtume beprasmiškų traumų

vlmedicina.lt | 2014-11-06 09:55:09

Kad būtų išvengta Lietuvos keliuose beprasmiškų mirčių ir sužalojimų, 2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos inicijuoja Atšvaitų dieną.

Dviratis
Algirdo Kubaičio nuotr.

Nepaisant visų pastangų, šiais metais žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius yra didesnis nei 2013 metais per tą patį laikotarpį. Pernai per 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 55 pėstieji, iš kurių 33 tamsiu paros metu, šiemet per tą patį laikotarpį netekome 65 pėsčiųjų, iš kurių net 36 žuvo tamsoje. Dviratininkai taip pat yra labai pažeidžiama eismo dalyvių grupė. 2013 metais per 10 mėnesių žuvo 12 dviratininkų (1 tamsiu paros metu), šiemet 16 (3 tamsiu paros metu).

Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visiškai prie jų priartėjus. Tai pavojinga situacija, galinti sukelti skaudžias pasekmes sveikatai ir gyvybei. Dar pavojingesnė situacija, kai kelyje prasilenkiantys vairuotojai trumpam apakinti žibintų šviesų gali nepastebėti priekyje esančių kliūčių, taip pat pėsčiųjų ar dviratininkų. Su atšvaitu ar žibintu einantį arba dviračiu važiuojantį žmogų vairuotojas gali pastebėti iš maždaug penkis kartus didesnio atstumo nei be atšvaito. To pakanka, kad vairuotojas galėtų sulėtinti važiavimo greitį ir saugiai prasilenkti su pėsčiuoju (dviratininku, vadeliotoju) ar, esant būtinybei, sustabdyti automobilį. Tamsoje ar esant blogam matomumui, palyginti su šviesiuoju paros metu, pėsčiajam, dviratininkui, vadeliotojui galimybė patekti į eismo įvykį padidėja net keletą kartų. Be to, nelaimės pasekmės būna žymiai skaudesnės.

Kelių eismo taisyklės nustato:

Vairuotojams

Tamsiuoju paros metu kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, priverstinai sustojęs motorinės transporto priemonės vairuotojas, išlipdamas iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs prie drabužių atšvaitą.

Dviratininkams

Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos žibintas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Pėstiesiems

Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalie kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis nei 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

Labai svarbu, kad šeimos nariai pasirūpintų labiau pažeidžiamais artimaisiais – vaikais ir garbaus amžiaus žmonėmis, primintų saugaus eismo taisykles, perspėtų apie atšvaitų svarbą, padėtų jų įsigyti. Būtina, kad senatvės sulaukę žmonės ir vaikai įsiklausytų ir suprastų, jog taisyklingai nešiojamas atšvaitas vairuotojui padeda laiku pastebėti einantį žmogų.

Patarimai, kaip naudoti atšvaitą:

Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių.

Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku prisekite prie drabužių (pvz., kišenės), dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.

Atšvaitą-juostelę geriausia nešioti ant rankos truputį aukščiau riešo ar ant kojos blauzdos srityje.

Atšvaito paviršiaus plotas turi būti pakankamai didelis (apie 16 cm2), kad transporto priemonės žibintų šviesos galėtų jį apšviesti.

Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.

Šių metų pavasarį startavo saugaus eismo projektas „Nebūk briedis“. Tai nacionaliniu mastu veikianti elektroninė atšvaitų platinimo sistema, užtikrinanti patogų patikrintų, kokybiškų ir reikiamus standartus atitinkančių atšvaitų platinimą. Projekto tikslas – skatinti atšvaitų nešiojimo kultūrą ir visuomenei viešinti jų nešiojimo naudą. „Nebūk briedis“ subūrė ir jaunuosius Lietuvos dizainerius, kurie kuria madingus atšvaitus. Pagrindinis projekto partneris yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Šiuo projektu siekiama sumažinti eismo nelaimių Lietuvos keliuose, kuriose tamsiuoju paros metu žūsta ar yra sužalojami pėstieji ir dviratininkai, skaičių. Projekto pagrindas – vieno langelio principu ir E-sprendimais pagrįsta atšvaitų platinimo sistema, kuri turi užtikrinti efektyvų atšvaitų platinimą ir vystyti jų nešiojimo kultūrą. Ją galima rasti adresu nebukbriedis.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: atšvaitai
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nauja galimybė pacientams Šiaurės Lietuvoje – Šiauliuose pradėtos intravitrealinės injekcijos
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pradedama teikti itin svarbi paslauga akių ligomis sergantiems pacientams – nuo...
Prikurtimas, ūžesys, galvos svaigimas: sprendimas slypi ausų chirurgijoje
Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja otorinolaringologė dr. Irina Arechvo savo specialybę pasirinko ne tik dėl pr...
Vaikas serga, šeima užsikrečia – kaip atpažinti virškinimo infekciją, o ne kaltinti vakarienę?
Šiltuoju metų laiku staiga prasidėjęs pykinimas, viduriavimas ar vėmimas dažnai priskiriamas apsinuodijimui maistu. Tači...
Alergija, apie kurią nesusimąstėte: kaip ji gali veikti jūsų kasdienę savijautą?
Pavasaris daugeliui asocijuojasi su saulėtais orais ir atgimstančia gamta, tačiau kai kuriems lietuviams šiuo metų laiku...
Autistiškų vaikų ir jaunuolių depresija: kaip galime atpažinti, suprasti ir padėti?
Maždaug vienas iš šimto vaikų Lietuvoje turi autizmo spektro sutrikimą, o visuomenėje vis dar trūksta ne tik supratimo a...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų