Atvirai apie masturbaciją(8)

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos surengtoje konferencijoje LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos seksualinės medicinos gydytoja, psichiatrė dr. Giedrė Jonušienė privertė salę nejaukiai kosčioti. Ji kalbėjo apie masturbaciją. Susirinkusius ji stebino, nes labai intymų reiškinį analizavo kaip sudėtinę normalaus lytinio elgesio dalį, itin svarbią vaikystėje ir paauglystėje. Nesant masturbacijos šiuo gyvenimo laikotarpiu formuojasi asmenybė, ateityje turėsianti aibę seksualinių problemų.

Reklama

Masturbacija tampa gėdinga

„Šią temą vadinu kontraversiška. Kol ieškojau jai informacijos, dirbau vyro kompiuteriu. Suprantate, kokius raktinius žodžius vedžiau į paieškos sistemą. Mano kompiuterį ėmė atakuoti visokie virusiniai pornotinklalapiai. Ir žinot, užkrėčiau vyro kompiuterį virusu“, – jau po pranešimo prasitarė gydytoja.

Masturbacija, kaip reiškinys, buvo pasmerktas, kai ją ėmė analizuoti mokslininkai medikai XVIII a. pab.–XIX a. pr. Jie savo veikalais, pasak gydytojos G. Jonušienės, ganėtinai subjektyvia nuomone, įtikino visuomenę, kad masturbacija daro neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Taip savęs tenkinimas įgijo stigmą, kuri tęsiasi jau per šimtą metų.

„Šita destruktyvia masturbacijos idėja pasinaudojo net verslininkai, vienas iš jų buvo šiais laikais labai žinomas dribsnių gamintojas, kurio reklamoje buvo teigiama, kad kukurūzų dribsniai yra gydomoji ir profilaktinė priemonė prieš masturbaciją“, – sako gydytoja.

1994 m. JAV prezidentas Bilas Klintonas vyriausiąją šalies gydytoją atleido iš pareigų dėl to, kad ji žurnalistams pareiškė, jog masturbacija yra normalus reiškinys ir apie tai reikia kalbėti mokyklose, aiškinti mokiniams bei plačiajai visuomenei. Nors šis atleidimas buvo skandalingas, jis turėjo pasekmių – maždaug po dvejų metų JAV mokyklose atsirado programos apie lytinį švietimą bei masturbacijos reikšmę.

Masturbacijos istorija

„Pirmieji masturbacijos paveikslėliai stebėti jau olose. Tissot XVIII a. padarė didžiausią neigiamą įtaką savo veikalu apie masturbacijos reiškinį. Paskui buvo mokslininkų, kurie skyrė daugiau dėmesio berniukų lytiniam elgesiui. Jie pabrėžė, kad masturbacija neigiamai veikia asmenybę. Tissot savo veikale (1766 m.) minėjo: „atsirado daug atsidavusių šiai aistrai“.

Vieno epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kas antras berniukas masturbavosi. Moterų seksologijai tuo metu dėmesio skirta mažai, nes buvo manoma, kad jų aistra maža, jos turi būti atsakingos už susilaikymą“, – pasakojo G. Jonušienė.

Zigmundas Froidas (1906 m.) rašydamas apie asmenybės raidą daug dėmesio skyrė seksualumui. Jis analizavo masturbaciją kaip brendimo reiškinį. Froidas rašė, kad moterys, kurios dirgina varputę, yra mažiau subrendusios nei tos, kurios pereina prie makšties stimuliacijos.

Pastangos reabilituoti

„Plintant venerinėms ligoms atsirado lytinio švietimo poreikis ir daugiau dėmesio atkreipta į moters lytiškumą. Suvokta, kad moteris taip pat yra seksuali būtybė ir ji turi tokį patį stiprų lytinį potraukį. Jau po Pirmojo pasaulinio karo, kada susilpnėjo vyrų dominavimas ir atsirado naujos moters poreikis visuomenėje, buvo ištirta apie 2000 moterų iš viduriniosios klasės, esančių santuokoje ir vienišų. Buvo nustatyta, kad net 60 proc. jų masturbuojasi. Ir tai neturi jokios įtakos jų šeimyniniam gyvenimui ir tolesniems santykiams“, – sako seksualinės medicinos gydytoja.

JAV gyvenęs Alfredas Kinsis nustatė, kad 90 proc. vyrų ir 80 proc. moterų masturbuojasi. Jis pareiškė: „Tie, kurie sakė, kad ne – jie meluoja“.

1994 m. stebimas šios temos tyrimų sąstingis. Tuomet JAV ir Jungtinėje Karalystėje vyko epidemiologiniai tyrimai apie žmonių elgseną, o  klausimus apie masturbaciją buvo paprašyta išimti.

Teisingas požiūris

Kaip masturbacija atsispindi individų vystymesi? Būtent šis klausimas patraukė seksologų dėmesį. „Masturbacija turi savęs raminimo prasmę, todėl kai kuriems labai energingiems vaikams tai gali būti savęs nuraminimo išraiška. Tai yra nesąmoningas, vaikui nesuvokiamas kaip gėdingas veiksmas, pastebimas ir išsakomas labiau tėvų ir artimųjų. 6-7 mėn. berniukai ir 10-11 mėn. mergaitės atsitiktinai atranda savo genitalijas. Berniukai tai gali daryti iki 16 mėn. ir nepertraukiamai, mergaitės labiau pertraukiamai ir baigia anksčiau. Augant šie veiksmai darosi tikslingesni“, – sako specialistė.

Būtent tėvų požiūris į vaiko masturbaciją ir nulemia, ar jie prisidės prie tinkamos asmenybės, ar prie seksualinių sutrikimų formavimosi. Pasak seksualinės medicinos gydytojos G. Jonušienės, tinkama reakcija būtų labai ramiai reaguoti į šį procesą, ir kada vaikučiui vystosi kalba, pasakyti, kad liesti save malonu ir gera, tačiau tai vertėtų daryti savo kambaryje.

„Draudimai nulemia vaiko gebėjimą ateityje patirti malonumą iš seksualinių potyrių ir veiksmų jau gyvenant poroje. Yra nemažai vaikų seksualinio elgesio formų – kūno lietimas, lytinis susidomėjimas, savęs tyrinėjimas, domėjimasis ir žaidimas su savo genitalijomis, tiriamasis elgesys su kitais vaikais, seksualinė verbalizacija (žodžių ieškojimas) ir vojeristinis elgesys (savęs demonstravimas). Toks elgesys yra natūralus ir sveikos lytinės raidos požymis, kintantis priklausomai nuo amžiaus. Yra tokia nuomonė, kad anksti patirta seksualinė prievarta provokuoja masturbaciją. Radau duomenų, kad tai netiesa. Ankstyva masturbacija negali formuoti žalingo tolesnio lytinio elgesio, kaip tik skatina lytinį elgesį be lytinių disfunkcijų“, – sako gydytoja.

Tai prasideda anksti

Erotinės fantazijos užgimsta jau nuo dešimties metų. Šiose fantazijos galima atrasti lytinį identitetą, orientaciją ir seksualinio elgesio formavimąsi. Trylikamečiai berniukai dažniau masturbuojasi nei mergaitės. 80 proc. vaikų nuo 6 iki 12 metų išsako tai darę.

Prof. Benkrofto ir Alfredo Kinsio darbai parodė, kad prieš lytinį brendimą masturbavosi apie 30 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Po 50 m. atliktas tyrimas rodo, kad tai daro jau 40 proc. berniukų ir  40 proc. mergaičių.

Apie 12 proc. moterų ir 14 proc. berniukų patiria pirmąjį orgazmą masturbacijos metu.

„Būna, mamos atveda 3-5 metų mergaites ir skundžiasi, kad jos masturbuojasi. Jeigu vaikas tam tikru periodu nenustoja to daryti, jis raminasi. Reikia, kad vaiko raidą įvertintų specialistas. Tam tikram etape nereikia vaiko drausminti. Ir dar vertėtų paklausti pačių tėvų – gal jie išsiskyrę, gal labai agresyvūs, gal mažai dėmesio skiria vaikui – tokiu būdu jis atkreipia dėmesį į save. Ką jus patys darote ne taip? Bėda, kad konsultuojantys psichologai nėra pajėgūs patarti dėl mergaičių masturbacijos“, – sakė gydytoja.

Šeima ir lytinis elgesys

Ar šeimos klimatas daro įtaką lytiniam elgesiui? Nustatyta, kad išsiskyrusių tėvų vaikams masturbacija ir kitoks lytinis elgesys dažniau pasireiškia paauglystėje.

„Paauglystėje masturbacija yra svarbi, nes per šį reiškinį individas suvokia malonius potyrius, susijusius su genitalijomis, išmoksta pažinti savo pojūčius ir juos kontroliuoti. Vėliau, gyvenant poroje, tokia moteris jau žino savo poreikius. Jaunystėje, nepažinę savo kūno, poroje turi daug seksualinių problemų. Matau tai dirbdama su savo pacientais, kad tokių žmonių terapija, sekso terapija, patarimai ir edukacija yra be galo sudėtinga ir ilga“, – pabrėžė gydytoja.

2004 m. Jungtinėje Karalystėje buvo tirti 5000 vyrų ir 7000 moterų siekiant sužinoti, ar jie kada nors gyvenime masturbavosi. 95 proc. vyrų ir  70 proc. moterų teigė, kad tai darė nors kartą gyvenime. Vyrai mažiau masturbuojasi, kai didesnis aktyvumas poroje ir, priešingai, moterys, kuo jos aktyvesnės poroje, tuo dažniau masturbuojasi.

Dažnio normalumas

Portugalijoje atlikta kelių tūkstančių moterų apklausa parodė, kokias emocijas moterys išgyveno. Didesnė dauguma jautėsi gerai ir atsipalaidavusios. Jaunesnio amžiaus moterys dažniau jautė kaltės jausmą ir gėdą.

„Kas provokuoja dažnesnes masturbacijas? Mažesnė religinė priklausomybė, seniai buvę lytiniai santykiai, lengvas susijaudinimas, fantazavimas ir trumpi buvę santykiai. Portugalijoj atliktas tyrimas parodė, kad masturbuojamasi norint sumažinti stresą, kai kas taip pagerina miegą. Suomiai pastebėjo tokią dinamiką, kad kiekviena nauja karta masturbuojasi daugiau nei prieš tai buvusi, savęs tenkinimas dažnėja vyresniame amžiuje ir šie įpročiai, prasidėję paauglystėje, per gyvenimą nesikeičia“, – sako G. Jonušienė.

Konferencijoje susirinkę medikai paklausė gydytojos apie patologinę masturbaciją. Seksualinės medicinos gydytoja paaiškino, kaip atskirti normalią masturbaciją nuo patologinės: „Kompulsyvi masturbacija su kylančia didele įtampa, kuri neatslūgsta, kol žmogus nepasimasturbuoja. Tai hiperaktyvaus seksualinio potraukio, kaip klinikinio sindromo, simptomas. Toks elgesys sukelia žmogui stresą ir kasdienės veiklos sutrikimus. Net kas antram stebima kompulsyvios masturbacijos sąsaja su nerimo sutrikimais. Manoma, kad hiperseksualumas – tai daugiau nei 8 orgazmai per savaitę. Nors tai irgi nėra konstanta, specialistai apie tai dar diskutuoja. Kai tai daro pora ar vienišas žmogus, kurie tame epizode turi bendravimo problemų, tačiau tai laikina, to dar negalima traktuoti kaip patologijos. Bet jei tai tęsiasi keli metai, trinka socialinė adaptacija, bendravimas, atsiranda kompulsyvumo veiksnys“.

Kodėl vis anksčiau ir vis dažniau?

Pasak Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojos, stigma, susijusi su masturbacijos reiškiniu, mažėja, o masturbacijos pasireiškimas jaunėja. Dažnių skirtumai tarp lyčių lyginasi.

„Galbūt pornoindustrija, kaip reiškinys, skatina daugiau tenkinti save. Gal maloniau masturbuotis nei turėti lytinius santykius? Moterims tai gali atrodyti netgi labiau patrauklu nei ieškoti partnerio, nes išvengiama lytiškai plintančių ligų ir kitokių pavojų, susijusių su partnerio paieška ir santykiais su jais. Seksologai į tokių reiškinių formavimąsi žiūri neigiamai. Žmonės tolsta nuo bendravimo, nuo emocinių ryšių ir nuo bendravimo santykių metu. Dar tik analizuojama, bet tokį elgesį norima priskirti prie lytinės priklausomybės. Būtina traukti žmones iš interneto“, – sako G. Jonušienė.