Audrius Klišonis: „Lietuvių sveikata – bendras Sveikatos, Švietimo, Socialinės bei Finansų ministerijų rūpestis“(3)

Sveikatos apsaugos sistema gali daryti stebuklus, bet nustebinti geba ir politikai, deklaruojantys sveikatingumo idėjas ir tuo pačiu metu palaikantys alkoholio reklamą; Klaipėda – labiausiai su narkotinių medžiagų vartojimo mastais vargstantis šalies miestas, bet kovai  su narkomanija daugiau už uostamiestį skiria nedidelis Kaišiadorių miestelis; senoji Sveikatos programa buvo orientuota į efektyvesnį gydytojų darbą, o naujoji sieks, kad medikai dirbtų kuo mažiau; Sveikatos apsaugos ministerija palaiko Universitetinio centro Klaipėdoje steigimą, bet jokiu būdu nespaus užsispyrusios savivaldybės. Tokiomis mintimis su „Vakarų Lietuvos medicina“ trečiadienį lankydamasis Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro įkurtuvėse pasidalino sveikatos apsaugos  viceministras Audrius Klišonis.

Reklama

Jei tik Klaipėdoje vyksta koks nors su sveikata susijęs renginys, visuomet būtent Jūs atstovaujate Sveikatos apsaugos ministerijai. Kodėl?

Aš kuruoju visuomenės sveikatą ir stengiuosi aplankyti visus tiek Visuomenės sveikatos biurų, tiek centrų renginius. Ir lankausi ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.

Jūsų nuomone, Klaipėda pelnytai turi sveiko miesto vardą? Kur uostamiesčiui reiktų labiausiai pasitempti, kad pateisintų tokį pavadinimą?

Sveiko miesto vardą Klaipėda pateisina, bet tobulėjimui ribų nėra. Pakankamai ryški problema – ŽIV infekuotojų skaičius. Klaipėdoje jis daug didesnis nei kituose miestuose. Čia yra uostas, tad ir iškyla alkoholio, tabako, narkotikų problemos. Todėl Klaipėda ir skiria beveik daugiausia lėšų narkomanijos prevencijai, lyginant su kitomis savivaldybėmis.

Beveik daugiausiai? Kuri savivaldybė kovai su narkotinių medžiagų vartojimu deda daugiau pastangų?

Kaišiadorys tam skiria didesnį finansavimą nei Klaipėda.

2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais. Ko iš jų galime tikėtis?

Džiaugiuosi, kad vadovybė pritarė sprendimui ateinančius metus paskelbti Sveikatingumo metais. Džiugina ir tai, kad vykdant ankstesnę Sveikatos programą per 12 metų Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 73,5 metų. Tačiau šiuo rodikliu vis dar smarkiai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių: Danijos, Suomijos, Švedijos. Rengiant naują Sveikatos programą bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės sveikatai stiprinti. Sveikata labiausiai priklauso nuo gyvenimo būdo, žmogaus įpročių. Sveikatos apsaugos sistema šiandien sugeba padarysi vos ne stebuklus! Ką geba medikai! Tačiau visuomenės sveikatos specialistų tikslas – kuo mažiau darbo palikti gydytojams.

Kokios didžiausios Lietuvos visuomenės sveikatos problemos?

Turime išspręsti moterų ir vyrų sveikatos bei gyvenimo trukmės netolygumus. Vyrai gyvena vienuolika metų trumpiau už moteris. Taip iškyla ir socialinė, ir finansinė problema. Jei darbingo amžiaus žmonės pasitraukia iš gyvenimo, gal ir nepopuliariai nuskambės, bet valstybė patiria ir finansinių nuostolių – sukuriama mažiau vidaus produkto. Todėl rūpintis visuomenės sveikata turi būti ne vien Sveikatos apsaugos, bet ir Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų bendras reikalas. Valstybiniu mastu investicija į sveikatą - tai investicija į gamybą. Jei gyvenimo trukmė ilgės, gerės ir gyvenimo kokybė. Sveikatos apsaugos ministerija – ne ligų ministerija. Jos strateginis tikslas – stiprinti visuomenės sveikatą. Dėl to prie šešerius-septynerius metus ir buvo pradėti kurti visuomenės sveikatos biurai, kad jie kalbėtų su visuomene ir skatintų žmones keisti savo įpročius. O pagrindinės mūsų visuomenės problemos: alkoholio, tabako vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Šių įpročių atsikratyti galima ir su mažesniais kaštais, svarbu, kad miestuose visuomenės sveikatos biurus palaikytų savivaldybių tarybos, priimdamos jiems palankius sprendimus.

Grįžkime prie alkoholio. Kaip nutiko toks akibrokštas, kad Jūs, vienas iš valdžios atstovų, deklaruojate, jog valstybė orientuota mažinti alkoholio vartojimą, tačiau alkoholio reklamos uždraudimas buvo atšauktas?

Mano pozicija yra tokia – aš apgailestauju, kad buvo pakeistas alkoholio reklamos įstatymas. Man kelia nuostabą, kad ir žmonės, deklaravę sveikatingumo idėjas, balsavo už įstatymo pakeitimą. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai Jurgis Razma ir Agnė Bilotaitė.

O ką atsakytumėte tiems, kurie negaili kritikos ankstesnei Sveikatos programai, tvirtindami, ją buvus tik „dėl pliusiuko“?

Iš dalies suprantu kritiką ir jai pritariu. Senoji Sveikatos programa buvo labiau orientuota į gydymą, tačiau turime teigiamų rezultatų. Kūdikių mirtingumas Lietuvoje smarkiai sumažėjo ir yra net mažesnis, nei senųjų Europos šalių. Tačiau tebeturime didelį alkoholio vartojimą, didžiausią mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Tačiau teismo ekspertai teigia, jog patekusi į Teisingumo ministerijos rankas Teismo medicina nebeištiria kiekvieno neaiškios mirties atvejo ir tokių mirčių priežastimi galbūt nepagrįstai įvardijamos širdies ir kraujagyslių ligos.

Manau, kad tie duomenys yra teisingi, kadangi Lietuvoje vykdoma kardiologinė programa. Tyrimai rodo, kad lietuvių fizinė kondicija nėra gera ir kolektyvinė sveikatos būklė negerėja. Beje, prieš savaitę lankiausi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kuri įsigijo modernią aparatūrą širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.

Jei prakalbome apie ligonines, ar palaikote idėją sujungti Klaipėdos jūrininkų ir Universitetinę ligonines? Ar, Jūsų manymu, uostamiesčiui reikalingas Universitetinis centras?

Manau, yra pakankamai racionalu kalbėti apie ligoninių sujungimą, tačiau kyla problema, kad jos abi – skirtingo pavaldumo. Reikalingas sutarimas. Dabar pauzę šiame procese padarė Klaipėdos savivaldybė. Nors, kaip rodo Santariškių klinikų pavyzdys, įstaigų sujungimas leidžia optimizuoti ir infrastruktūrinius, ir žmogiškuosius išteklius. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija niekada netaiko laužymo strategijos ir visada stengiasi priimti sprendimus bendru sutarimu.

Kalbino Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt