Klaipėdos universiteto ligoninės reforma – sveikatos apsaugos sistemos sėkmės istorija

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), įveikusi ne vieną iššūkį, kai kuriais aspektais šiandien tampa sveikatos apsaugos sistemos flagmanu, o ligoninių jungimas ir reforma – akivaizdžia sėkmės istorija. Apie tai kalbėta KUL vykusiame išvažiuojamajame LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuris buvo skirtas įstaigos 2024 metų veiklos rezultatams aptarti.

Reklama

„Mūsų įstaigos reforma ir tai, ką pavyko nuveikti per vienerius metus – 2024-uosius – yra sėkmės istorija. Per metus padėti šiuolaikinės vadybos ir aukščiausios paslaugų kokybės standartais grįstos universiteto lygio gydymo įstaigos Vakarų Lietuvoje kūrimo pagrindai, suvaldyta finansinė situacija, kuriami ambicingi augimo planai“, – sakė KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.

2024 m. KUL baigė antrąjį pertvarkos etapą ir atvertė naują istorijos puslapį. Ligoninėje nebeliko iki šiol atskirai veikusių filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas.

Ligoninėje sumažinta administracijos padalinių nuo 34 iki 25, vadovaujančių asmenų – nuo 207 iki 111. Klinikinėse struktūrose nebeliko skyrių vedėjų. Jų vadybines funkcijas puikiai atlieka skyrių vyresniosios slaugytojos, o klinikoms puikiai vadovauja klinikos vadovas ir vadybininkas administratorius, sumažinęs biurokratinio darbo krūvį medikams ir išlaisvinęs juos tiesioginei misijai – gydyti žmones.

Paslaugos nesidubliuoja ir yra teikiamos bei vystomos vienoje stiprioje klinikoje. Čia specialistai pacientui suteikia visą reikalingą pagalbą – nuo prevencinių programų, diagnozės iki šiuolaikinius standartus atitinkančio kompleksinio gydymo.

KUL jau gali džiaugtis sėkmingu permainų etapu, kurio metu pasiekė reikšmingų rezultatų. 2024 metais pradėtas fiksuoti teigiamas mėnesinis įstaigos finansinis balansas, mažėjo skolos, plečiamos teikiamų paslaugų apimtys ir spektras.

2023 metais KUL metinis balansas buvo minus 12,3 mln. eurų. 2024-ieji baigti su minus 5,4 mln. eurų. Tai reiškia, kad ligoninei pavyko sumažinti deficitą daugiau nei per pusę.

LR Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė džiaugėsi KUL proveržiu ir jungimo sėkmės istorija.

„Tikrai galime nuoširdžiai pasidžiaugti jūsų pasiektais rezultatais. Klaipėdos universiteto ligoninė išlipa iš didžiulės duobės. Įvyko akivaizdus persilaužimas. Dėkoju direktoriui ir jo suburtai komandai, visiems darbuotojams, kurių darbo efektyvumą rodo skaičiai ir ženkliai gerėjantys rodikliai. Dirbate produktyviai ir atsakingai“, – susitikimo su ligoninės bendruomene metu kalbėjo L. Šukytė-Korsakė, žadėdama pagalbą ir paramą.

„Matome didžiulį šios ligoninės potencialą, tolygų ir aktyvų augimą daugelyje sričių. Vien vadybos inovacijomis esate šalies sveikatos priežiūros įstaigų flagmanas. Jūs esate pakilimo kreivėje, esate inovacijų ir ambicingų tikslų aplinkoje“, – vertindama KUL pasiekimus sakė sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė.

Išvažiuojamame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje bei susitikime su KUL darbuotojais dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrės J. Čelutkienė bei Nerija Stasiulienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas