Augalo sėklos – pagalba „šąlančiam“ šiuolaikiniam žmogui

Danutė Kunčienė, Žolinčių akademijos vadovė, sako, kad baigiantis rudeniui ir ruošiantis žiemai, metas pastiprinti organizmą. Tam ji siūlo pasitelkti augalo sėklas. Liaudies medicinos ekspertas, vaistininkas Virgilijus Skirkevičius įsitikinęs, kad augalo sėklose esanti šiluma reikalinga vis labiau „šąlančiam“ šiuolaikiniam žmogui. Prof. Algimantas Kirkutis teigia, jog iš sėklų pagaminti patiekalai praeityje buvo dažni ant lietuvių valgių stalo.

Reklama

Naudingos sveikatai

Knygoje „Šaknies slaptis“ Danutė Kunčienė rašo, jog sėklos nuo senų laikų vartojamos kaip vaistas nuo daugelio negalavimų. „Jose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Tai puikus energijos šaltinis, kuris valo mūsų organizmą nuo toksinų ir šlakų. Sėklas tiesiog būtina valgyti, nes jose gausu polinesočiųjų rūgščių, kurių pats organizmas negamina. Būtent šios rūgštys skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo vėžio ir yra visiems medžiagų apykaitos procesams reikalinga medžiaga. Sėklose esantis lecitinas stiprina nervų sistemą, saugo nuo aterosklerozės, gerina kepenų veiklą. Kepenyse lecitinas skaido ir šalina „blogąjį“ cholesterolio kiekį. Taip pat saugo širdies bei kraujagyslių sistemą nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo“, - rašo žolininkė savo išleistoje knygelėje.

Danutė Kunčienė sako, jog sėklos šaltuoju metu laiku tampa labai svarbios, nes be sėklų neturėtume ir aliejaus. Žemės rutulyje priskaičiuojama apie 300 tūkst. rūšių sėklinių augalų. „Savo šalyje turime apie 98 sėklas, aprašiau tik devynias. Pradžioj reikia išmokti devynias pasiruošti maistui ir vaistui“, – šypteli žolininkė.

Kad būtų ir skanu

Žolinčių akademijos vadovė ne vieną kartą pripažinta sveiko maisto šeimininke, šiemet trečią kartą nominuota už idėjas vaikų stalui – jos sukurtas šokoladas „Ai skauda“ privertė ragavusius vaikus išmesti iš rankų ledus ir šaukštais kabinti jos sveikuolišką šokoladą.

Danutė sako, kad pasigaminti tokį šokoladą visai nesunku ir atskleidžia  jo receptą: sveikuoliškas šokoladas gaminamas iš maltų gilių, vandens, cikorijos šaknies, maltų saulėgrąžų miltų, galima pridėti aguonų, saldumui – kadagių ar klevų sirupo, medaus.

„Daugybė žmonių nemoka skaniai valgyti sėklų. Manau, kad prie maisto reikia eiti su šypsena, gaminti jį su šypsena. Tada maistas bus skanus, jis patiks visiems ir teiks sveikatą“, - sako Danutė.

Pamirštas krienas

Pasak žolininkės, lietuvių nepelnytai pamiršta šaknis – valgomasis krienas. „Krieno šaknis yra geriausias antibiotikas. Krienų sultimis net galima plaučių uždegimą išsigydyti. Mes daugiausiai ką žinome apie krieną – kad jis tinka prie kiaušinių. Pasidarykite krieno šampaną, jis puikiai tinka, kai yra persivalgoma. Jis padeda greičiau suvirškinti. Iš krieno šaknies pasidaro šampanas, senas rusų receptas. Krienas auga visam pasaulyje. Krienas pabudina miegančią kasą. Su krienu turėtų draugauti ir sergantieji diabetu. Bet tie, kurie turi padidėjusį rūgštingumą, negali krieno valgyti, nes tas jį didina. Tokiu atveju krieną reikia susidžiovinti. Kaip tą padaryti? Nuplaunate, neskutate, pirštines baltas užsidėję nubraukiate žemes, paviršines šakneles ir su bulvių skutikliu sudrožiate į juosteles ir sudžiovinate. Džiovinant išgaruoja eteriniai aliejai, kurie stipriai dirgina gleivinę. Džiovintą krieną su savimi nuolat turėtų nešiotis tie, kurie dažnai serga peršalimu, jiems peršti gerklę, jie kosčioja. Savo poveikiu krienas prilygsta islandinei kerpenai. Kas turi dantų problemų, parodontozę, formuojasi vadinamosios kišenės, labai rekomenduoju sudžiovintą krieną čiulpti. Taip išsivalysite burną. Ypač gerai prieš miegą. Bakterijoms burnoje bus amen“, – nestokojo geros nuotaikos žolininkė dalindama patarimus.

Vaikams krieno skonis nepatinka, todėl D. Kunčienė siūlo patiekti jiems krieną su keptu obuoliu. „Krieno valgykite ne tik Velykoms. Aš krieno miltelius beriu į įvairius patiekalus. Siūlau išbandyti tokią užtepėlę su avokadu. Į kavamalę dedate džiovintą krieną ir jo miltukus paskui į trintą avokadą. Sumaltą krieną dedu į lydytą sviestą, riebalas panaikina krieno aštrumą ir gaunamas labai puikus sviestukas su sveikatos užtaisu“, – sako žolininkė.

Plačialapio gysločio sėklos

„Gysločio sėklos labai ištvermingos, nė viena sėkla negali tiek ilgai miegoti ir paskui pabusti net po dešimties metų“, – atkreipia dėmesį sveikuoliškų patiekalų šeimininkė į dar vieną sėklų rūšį. -  Pasigaminkite sviesto su gysločio sėklomis. Šitą mano patiekalą labai įvertino gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. Aš gaminau patiekalą, o jis pažiūrėjo į šį sviestą kaip į gydomąją priemonę. Gysločio sėklos gerai veikia virškinimą. Tie, kas turi sausą gerklę, ryklės problemų, gali iš ryto mažiau nei arbatinį šaukštelį sučiulpti to sviesto su gysločio sėklomis. Sviestukas veikia priešuždegimiškai“.

Kai žolininkė D. Kunčienė svečiavosi Izraelyje, ji atkreipė dėmesį, jog tos šalies vienuolynuose po langais visur auginami gysločiai, kaip pas mus – pelargonijos.

„Gysločiai slopina uždegimus, naikina mikrobus, lengvina atsikosėjimą, stabdo spazmus, skatina virškinamojo trakto veiklą“, – rašo žolininkė savo knygoje apie sėklas.

Keli  Danutės Kunčienės patiekalai su sėklomis:

Saulėgrąžų skanainis su meškiniu česnaku

Padaigintas saulėgrąžas sumalti kartu su petražolėmis, paskaninti meškinio česnako pasta ir ožrage, įdėti truputį druskos ir citrinos sulčių.

Tepti ant pomidoro skiltelės ar kitos mėgstamos daržovės.

Sviestas su sėklomis

50 g lydyto sviesto,

3 šaukštai sugrūstų linų sėklų,

2 šaukštai paskrudintų juodųjų garstyčių sėklų,

truputis druskos,

džiovintų prieskoninių žolelių (mairūno, baziliko, krapų).

Pašildyti sviestą, kad suminkštėtų. Suberti sėmenis, garstyčias, paskaninti druska ir žolelėmis.

Sorų plikalas

1-2 šaukštai sorų sėklų,

200 ml vandens.

Sorų sėklas (ne kruopas) perplauti tekančiu vandeniu ir apdžiovinti, užplikyti vandeniu termose ir palaikyti 2 val.

Naudoti po pusę stiklinės du kartus dienoje sergant cukriniu diabetu.

4-as skanskonis

100 g saulėgrąžų sėklų miltelių,

100 g linų sėklų miltelių,

100 g kanapių sėklų miltelių,

50 g sezamo sėklų miltelių,

100 g kiaulpienių šaknų miltelių,

50 g juodgrūdės sėklų.

Tai organizmą stiprinantis mišinukas. Vietoje kiaulpienių šaknų galime įdėti varnalėšų miltelių, kurie naudingi sergantiems diabetu.

Šis sėklų mišinukas labai dera su trintomis šermukšnių uogomis. Puiki polivitamininė užtepėlė. Pagalba esant vidurių užkietėjimui.