Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – organizmai, kurių genetika dirbtinėmis priemonėmis buvo pakeista. Tam naudojamos genų inžinerijos technologijos, kurios padeda skirtingų organizmų DNR sujungti ir sukurti visiškai naują genetinį produktą. Taip organizmas (augalas, gyvūnas, mikroorganizmas) įgyja iki šiol jam nebūdingų savybių. Savybių, kurios yra naudingos žmogui.
Apie GMO diskutuojama daug. Šie produktai sulaukia daug kritikos, kuriamos organizacijos, kovojančios už tai, kad žmogus pagaliau liautųsi žaisti Dievą. Kad būtų sustabdyti procesai, kurių pasekmės dar nėra visiškai aiškios. O kai bus aiškios, gali būti jau per vėlu.
Ir nors žodžiai „natūralus“ ir „genetiškai modifikuotas“ yra it kokie antonimai, ne per seniausiai išsiaiškinta, kad egzistuoja ir natūralūs GMO. Tiksliau, tokie GMO egzistuoja ištisus tūkstantmečius.
Kaip tai įmanoma? Ogi labai paprastai. Štai augalų genomas gali būti pakeistas natūraliu būdu, veikiant tam tikroms bakterijoms. Procesas kone identiškas šiuolaikinių GMO gavimui, tačiau nereikia jokių brangių genų inžinerijos metodų, pati gamta atlieka tai. Labiausiai mokslininkų aptartas pavyzdys yra saldžioji bulvė. Tai bulvė, kurią pelnytai galima būtų vadinti natūraliu GMO.
Mokslininkai iš Limos mokslinio centro (Peru) atrado, jog 291 saldžiųjų bulvių atmaina turi genetines modifikacijas. Genetinės modifikacijos saldžiųjų bulvių genuose prasidėjo daugiau nei prieš 8000 metų. Tam tikros bakterijos atliko genetinių inžinierių funkciją ir sugebėjo įsisprausti į saldžiųjų bulvių pirmtako genetiką. Kitaip tariant, bakterijos genetinius pokyčius kitame organizme mokėjo atlikti daug anksčiau, nei pats žmogus suprato, kad bakterijas galima pritaikyti GMO industrijoje, ir pradėjo tai taikyti.
Tyrime dalyvavę virologai teigia, kad tūkstančius metų žmonės vartojo GMO produktus to net nežinodami ir kad, be saldžiosios bulvės, yra ir kitas pavyzdys – kukurūzas. Kukurūzo pirmtakai Meksikoje atrodė kiek kitaip. Tačiau laikui bėgant ir natūraliu būdu kintant genetinei kukurūzo medžiagai, šiandien jį turime tokį, kokį turime.
Mokslininkų pateiktose išvadose teigiama, jog Agrobacterium rhizogenes ir Agrobacterium tumefaciens bakterijų rūšys yra patogeninės augalų bakterijos, kurios sugeba pakeisti DNR fragmentus augalo genetikoje ir gali įsitraukti pačios į genetinę medžiagą. Šį mechanizmą genų inžinieriai panaudojotam, kad sukurtų modifikuotus augalus, galinčius išgyventi blogomis sąlygiomis ir pamaitinančius viso pasaulio skurstančiuosius, tačiau šis procesas natūraliai jau egzistavo gamtoje prieš žmogui jį sukuriant. Ir, ko gero, be saldžiosios bulvės ir kukurūzo, tokių produktų yra ir daugiau.
Šaltinis:
Kyndt T, Quispe D, Zhai H, Jarret R, Ghislain M, Liu Q. The genome of cultivated sweet potato contains Agrobacterium T-DNAs with expressed genes: An example of a naturally transgenic food crop. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 2015.