Auginu 7 mėnesių sūnelį, bet viduje tuštuma

Klausimas. Sveiki, man 23 metai, viskas prasidėjo seniai, man tai tęsiasi jau pora mėnesių, nemiga, dusulys, nieko nenoriu daryti, to, ką seniau mėgdavau. Būna, kad valgau daug, o būna, kad iš vis apetito nėra. Keičiasi nuotaika, verkiu kasdien, man jau baisu, turiu sūnelį 7 mėnesių, man reikia juo rūpintis, o kai tokia savijauta, tai taip sunku. Pasakysiu taip, kad matau tik akimis, o daugiau – tuštuma, negaliu nei mąstyti nieko, atrodo lyg išnykusi būčiau.

Atsakymas:

Nors jūsų laiškas labai trumpas, iš jo mažai galima pažinti jus, tačiau jis tikriausiai atskleidžia prastos savijautos priežastis. Jūs auginate 7 mėnesių sūnelį. Rašote, kad taip jaučiates seniai. Tad tikriausiai šią būseną galima pavadinti pogimdyvine depresija. Po kelių dienų ir aprimus pirmam džiaugsmui 50 – 85 proc. moterų staiga išgyvena didžiulį liūdesį, nepasitikėjimą savimi, įtampą, nuovargį, nerimą, prislėgtumą, dar kitaip vadinamą motinystės melancholija. Dažniausiai ši būsena trunka iki dviejų savaičių, kaip staiga užėjusi, taip staiga ir praeina. Tačiau kai kurioms moterims ši būsena nepraeina, o pereina į pogimdyvinę depresiją, kuriai būdingi žemiau išvardinti bruožai.

Jausmai. Mamai sunku rūpintis kūdikiu, ji gali net pradėti kaltinti vaiką dėl tokios savo savijautos. Dėl to moteris jaučiasi kalta, kad nepakankamai myli savo vaiką, kad nėra pati geriausia mama. Apima beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmas, kamuoja nerimas.

Mityba. Moteris gali ištisomis dienomis nevalgtyti dėl dingusio apetito arba laiko stokos. Gali būti ir priešingai: mama visą dieną ką nors kramsnoja ir vis tiek jaučiasi alkana.

Miegas. Nuolatos jaučiamas nuovargis: arba vaikas neleidžia miegoti, arba mama tiesiog negali užmigti.

Kaltė. Mama nuolatos jaučiasi liūdna, išsekusi ir pervargusi, ji dažnai verkia. Dėl tokios savijautos kaltina save.

Tokia mamos savijauta veikia kūdikį: vaikas jaučia mamos liūdesį, nerimą ir įtampą. Dėl to jis darosi irzlus, nemiega, prastai valgo. Taip susikuria uždaras ratas, iš kurio, atrodo, neįmanoma ištrūkti.

Tikriausiai bandote klausti savęs, dėl ko jūs taip jaučiates. Viena iš pirmųjų priežasčių yra sutrikusi hormonų pusiausvyra, susijusi su didžiuliais jų pokyčiais nėštumo ir gimdymo metu. Kitos priežastys yra daugiau emocinės ir psichologinės. Kūdikį augiančios mamos jaučiasi nuolatos pavargusios, trūksta miego. Mamos savijautai didelę įtaką daro tai, kaip praėjo gimdymas: ar jis buvo sklandus, ar pagarbiai ir rūpestingai bendravo medikai, atsižvelgta į jos norus.

Jūsų sūnelis tikriausiai yra pirmagimis, tokiu atveju yra natūralu, kad su jo gimimu atsiradusi atsakomybė gali jus slėgti. Juk jūs visą parą rūpinatęs maža bejėge būtybe – žmogumi. Per trumpą laiką jums reikėjo išmokti daug naujų dalykų. Nežinomybė, nepasitikėjimas savimi ir neretai itin aukšti reikalavimai kelia įtampą ir nerimą. Pirmaisiais kūdikio mėnesiais jaunos mamos išgyvena, kad jų laisvė ribota. Nuolatinė kūdikio priežiūra, namų ruoša primena sukimąsi voverės rate. Ne visos sulaukia pripažinimo ir įvertinimų iš savo vyrų. Tad moterys jaučiasi nusivylusios ir atstumtos. Keičiasi vyro ir žmonos santykiai. Stokojama laiko ir dėmesio vienas kitam, ko pasekoje išgyvenama tarpusavio santykių krizė.

Šaunu, kad jūs susirūpinote savo savijauta. Jus puikiai suprantate, kad kaip jūs jausitės, taip jausis ir jūsų sūnelis.

Parašysiu keletą patarimų, kaip galėtumėte padėti sau:

Rūpinkitės savimi. Nes jei nepasirūpinsite savimi, negalėsite pasirūpinti ir savo vaiku.

Drąsiai prašykite ir priimkite kitų pagalbą. Vaiko auginimas – atsakingas ir sunkus darbas.

Aiški ir struktūruota diena leis pajusti dienos ribas ir neištirpti vaiko priežiūroje. Taip atrasite ir laiko sau: nusiprausti ir pavalgyti, išgerti kavos ar arbatos, pavartyti mėgstamą žurnalą.

Stenkitės pamiegoti kartu su vaiku. Gera miego „dozė“ praskaidrina kasdienybės matymą.

Skirkite sau laiko, kada jūs leidžiate sau pabūti vienai be vaiko. Žmogui reikia asmeninio laiko sau.

Leiskite būti atvirai su savo jausmais: jei norite verkti - verkite, jei pykstate - pykite. Jaustis prastai – normalu.

Visavertė mityba ir maitinimosi grafikas padės įveikti badavimo ir persivalgymo epizodus.

Jeigu jaučiate, kad jums reikia specialisto pagalbos, ieškokite jos. Normalu, kad kartais mes nebegalime vieni įveikti sunkumų ir reikia specialistų pagalbos. Pagalbos ieškojimas yra ne silpnybė, o stiprybė ir sveikas protas.

Psichologė Jolanta Žilinskienė,

psichika.eu