Aukštas vaistų kainas Lietuvoje nulemia jų gamintojai(1)

Lietuvos vartotojams toliau aktyviai lyginant vaistų kainas Lietuvoje ir Lenkijoje, socialiniuose tinkluose išplatintas vaistinio preparato DEXILANT kainos palyginimas. Lietuvos vaistinių asociacija pateikia pavyzdį, iš ko sudaryta konkretaus vaisto kaina. Didžioji dalis galutinės kainos priklauso gamintojui – 8,4 eurų, didmenininkui – 0,59 euro, vaistinės dalis kainoje sudaro 1,52 euro, PVM atitenka 2,21 euro – didesnė dalis, nei vaistinė ir didmenininkas gauna kartu sudėjus.

Reklama

Kiekvieno vaisto kainą Lietuvoje sudaro gamintojo kaina, didmenininkui tenkanti dalis, mažmenininko taikoma marža ir pridėtinės vertės mokestis. Gamintojas – tai vaistą pagaminusi farmacijos bendrovė, didmenininkas – tiekėjas, kuris veikia kaip tarpininkas tarp gamintojų ir vaistinių, mažmenininkas – vaistinė, kurioje dirba farmacijos specialybę baigę specialistai ir vaistą įsigyja pacientas.

Vaisto kainą Lietuvai visais atvejais pasiūlo gamintojai: valstybė gali (ir turėtų) dėl šios kainos derėtis, tačiau galutinis sprendimas priklauso ne nuo jos, o nuo gamintojo derybinių gebėjimų ir rinkos dydžio.

Vienoje kainoje – keturios dalys?

Gamintojo kaina – vienintelė vaisto kainos sudedamoji dalis, kurios griežtai nekontroliuoja valstybė. Todėl ji sudaro didžiausią dalį galutinėje kainos struktūroje. Kainas deklaruoja patys gamintojai, užregistruodami vaistus Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje.

Didmenininkui tenkanti dalis – tai vaistų tiekėjo antkainis. Šio antkainio dydį nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pavyzdžiui, kompensuojamus vaistus platinančiam didmenininkui tenkanti galutinės kainos dalis sudaro apie 6 proc., nekompensuojamuosius – kur kas mažesnė.

Mažmenininko taikoma marža – tai antkainis, kurį taiko pačios vaistinės. Jis taip pat nustatomas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, dėl didelio vaistinių skaičiaus mūsų šalyje, pernai metais vaistai Lietuvoje kainavo vidutiniškai 18,75 proc. mažiau nei galėtų kainuoti pagal valstybės numatytą pilną antkainį. Taip nutinka dėl esančios konkurencijos tarp vaistinių.

Pridėtinės vertės mokestis. Nekompensuojamiems vaistams šalyje taikomas lengvatinis 21 proc. PVM tarifas. Kompensuojamiesiems – 5 proc. PVM tarifas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva pagal taikomą PVM tarifą nekompensuojamiems vaistams yra viena iš trijų ES valstybių, taikančių pačius didžiausius mokesčius; tuo tarpu visur kitur mokesčiai kur kas mažesni – Lenkija – 8 proc., Vokietija – 7 proc., Belgija – 6 proc., D. Britanija – 0 proc.