Australija, Lietuvos pedagogai ir... mentorystė(15)
Lėktuvas pakilo aukštai. Virš Didžiojo vandenyno. Į ilgą kelionę išsiruošiau ne pirmą sykį. Tačiau pirmą kartą širdyje kažkas labai krebždėjo, nedavė ramybės. Bandžiau susivokti: kas tai? Juk keliauju ne pirmą kartą. Taip, ne pirmą, tačiau pirmą kartą keliauju dirbti į kitą šalį. Skrendu dirbti į Australiją, į ligoninę, kurios net nuotraukose nesu matęs. Esu gavęs tik kelis elektroninius laiškus iš ligoninės administratoriaus bei kardiologo konsultanto Kevino.
Louis Bernstein mirė. Labai gaila. Nuo Kreitzfeld – Jakobo ligos. Ir kaip jis sugebėjo šią ligą pasigauti? Juk tokia maža tikimybė. Ja suserga tik vienas žmogus iš milijono.
Su Louis Bernstein bendravau tik porą kartų. Kai skridau į Australiją pokalbio dėl mano kardiologijos specialybės pripažinimo. Interviu metu Louis Bernstein atstovavo Australijos gydytojų kolegijai. Tai pat buvo kitas jo kolega, kurio pavardės neatsimenu. Louis buvo vyresnės kartos atstovas, o antrasis gydytojas – jaunesnės. Po interviu Louis pakvietė apžiūrėti vieną iš Sidnėjaus ligoninių, kurioje jis dirbo. Akivaizdu, kad tai buvo labai geras ženklas – supratau, kad pokalbio metu palikau gerą įspūdį.
Louis buvo beveik 80 metų. Tačiau itin aštraus ir guvaus mąstymo, malonių manierų, šilto, skvarbaus, bet kartu ir suprantančio žvilgsnio.
Vėliau internete radau infomacijos apie Louis. Supratau, kodėl jis buvo neeilinė asmenybė. Louis Bernstein atliko pirmąją širdies arterijų angioplastiką Australijoje, daug metų buvo Australijos kardiologų asociacijos bei Australijos žydų bendruomenės pirmininku. Apie jo darbą operacinėje, sugebėjimą bendrauti su slaugytojomis, jaunesniaisiais gydytojais, taip pat apie jo sugebėjimą išlikti ramiam ir pakilios nuotaikos net itin sudėtingose situacijose sklido legendos.
Iš viso su juo bendravau tik kelias valandas. Bet tų kelių valandų užteko suvokti, kad esame giminingos sielos. Mintyse dažnai atsimindavau susitikimą su juo. Ir kai jau dirbau Australijoje, Peteris, kitas Port Macquarie kardiologas konsultantas, man kelis kartus sakė: “Louis tavimi labai rūpinosi... Skambindavo mums ir vis klausdavo, ar visi dokumentai sutvarkyti, kad galėtum pradėti darbą.”
Kas man buvo Louis? Mokytojas? Būtų gerokai per drąsu tai teigti. Draugas? Ar įmanoma tapti draugu per tris keturias valandas? Ilgą laiką negalėjau suprasti: kas man buvo Louis?
Vieną popietę Australijoje Kevinas paklausė manęs: “Kas buvo tavo kardiologijos mokytojas?” Nė kiek nedvejojęs atsakiau: “Docentas Aleksandras Kibarskis.” “ O kas buvo tavo mentorius?” Net sutrikau. Aš ne tik kad nebuvau girdėjęs šios sąvokos, bet ir nesupratau, apie ką kalbama.
Vėl teko pasitelkti visagalį internetą. Mentorius - tai žmogus, kuris padeda jaunam specialistui pradėti karjerą, eiti karjeros laiptais savo patarimais, palaikymu, supratimu.
Tada supratau, kodėl nieko negalėjau atsakyti Kevinui. Lietuvoje turėjau kelis mokytojus, tačiau mentoriaus neturėjau. Lyg žaibu galvoje praskriejo mintis: Louis buvo mano pirmasis mentorius.
Nežinau, kaip yra dabar Lietuvoje. Ar daug yra mentorių? Ar apskritai mentoriavimo sąvoka egzistuoja Lietuvos medicinoje ir jaunųjų gydytojų ugdymo procese? Kai buvau rezidentu, apie tokią sąvoką ne tik kad nebuvo kalbama, bet apie ją mažai kas apskritai žinojo.
Apie mentorių, mentoriavimo svarbą ir jo reikšmę pirmą kartą išgirdau Australijoje. Tada supratau, kaip to man trūko. Man labai trūko žmogaus, su kuriuo būčiau galėjęs pasidalinti visais savo karjeros rūpesčiais, užduoti net ir pačius kvailiausius klausimus.
Prieš pusmetį mano ligoninėje Anglijoje viešėjo gydytojas iš Lietuvos. Jis rezidentūrą baigė prieš ketverius metus. Išsikalbėjome apie mentoriavimą. Tokios sąvokos jis nebuvo girdėjęs.
Nusprendžiau pasidomėti nuodugniau. Dar 2003 metais Švietimo ir mokslo ministerija į kvalifikacijos tobulinimo programą įraukė seminarą „Mentorius ir mentoriavimas“.
Jie teigia, kad „mentorius – tai prityręs ir talentingas pedagogas, kuris dalijasi profesijos paslaptimis bei patirtimi su jaunais mokytojais ir palaiko juos ne tik patarimais , bet ir pavyzdžiu, padeda, kai kankina abejonės ar yra sunku. Gerų mentorių trūksta, kad jų atsirastų, pedagogams reikia lankyti vienas kito pamokas, dalytis patirtimi, aptarti metodiką, kurti, bandyti naują. Pirmiausiais mentoriais mokykloje reikia paruošti pavaduotojus ugdymui. Tą ir pradėjome daryti...“
Mentoriaus sąvoka kilo iš Homero poemoje „Odisėjas“ aprašytos legendos. 1200 metų prieš Kristų Odisėjas, prieš vykdamas į Trojos karą, paprašė savo draugo Mentoriaus tapti jo sūnaus globėju. Mentorius buvo Odisėjo sūnaus globėju daug metų, padėjo jam žengti pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų pasaulį.
O kas yra mentorystė šiais laikais?
“Mentorystė – tai sąmoningas daugiau patyrusio ar įgudusio asmens suporavimas su mažiau patyrusiu ar įgudusiu asmeniu, turint bendrą tikslą siekti mažiau įgudusio asmens augimo ir vystyti jo specifines kompetencijas” (Murray, 1991).
Šis apibrėžimas paimtas iš puikios santraukos “Mentorystės teorinės prielaidos”, parengtos vienos iš Lietuvos organizacijų apie verslininkystės skatinimą tarp moterų.
Mentorystės sąvoka ir suvokimas yra viena iš pagrindinių verslo sėkmės pagrindų. Tą jau akivaizdžiai ir mažiausiai prieš dešimt metų suvokė pedagogai. Tą suvokė ir vysto verslininkai.
O mes, medikai?
Dr. Audrius Šimaitis
Susiję straipsniai
