Autizmui diagnozuoti - nauji kraujo ir šlapimo tyrimai

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos sukūrė pirmuosius kraujo ir šlapimo tyrimo metodus, kuriais galima patvirtinti autizmo spektro sutrikimus vaikams, – rašo upi.com.

Reklama

Šiuo metu autizmas laikomas nespecifiniu sutrikimu, kurį sukelia įvairūs organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai, pasireiškiantys smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimu smegenyse. Tai lemia pagrindinių autizmo požymių (sutrikusio socialinio bendravimo, kalbos raidos, komunikacijos problemas, netipišką elgesį, suvokimo problemų) atsiradimą. Šį terminą jau prieš maždaug prieš 60 metų sukūrė psichiatras Leo Kanneris, aprašęs grupės vaikų, kurie nemėgo bendrauti, geriau jautėsi vienumoje, nekalbėjo arba buvo linkę kartoti tuos pačius žodžius, priešinosi aplinkos pokyčiams, elgesio modelį. Tačiau šio sutrikimo diagnostika iki šiol yra sudėtinga.

Pavyzdžiui, Ligų kontrolės ir prevencijos centro (The Centers for Disease Control and Prevention) duomenimis 2014-taisiais metais 68-iems vaikams buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Diagnozė buvo patvirtinta įvertinus vaikų elgesį ir psichomotorinę raidą, nes kitų tyrimo metodų vis dar ieškoma.

„Mūsų atradimo taikymas praktikoje nulemtų greitesnę diagnostiką bei ankstyvesnę paciento ugdymo pradžią. Galbūt tai padės nustatyti ir naujus sutrikimo išsivystymą lemiančius veiksnius. Tęsdami tyrimus tikimės atrasti specifinius ligos „žymenis“ kraujyje ir šlapime“, – pranešime spaudai komentavo tyrėjai.

Studijoje, publikuotoje žurnale „Molecular Autism“, dalyvavo 5-12 metų vaikai: 29 berniukai ir 9 mergaitės turėjo autizmo spektro sutrikimo diagnozę, kontrolinė grupė – 23 berniukai ir 8 mergaitės, neturintys jokių sutrikimų. Tyrėjai rado, kad pirmosios grupės vaikų organizme buvo aukštesni oksidacijos žymenys. Apskaičiuota, kad tai 90 proc. atvejų koreliavo su autizmo spektro diagnozės buvimu.

Tikima, kad naujasis testas galėtų pagerinti autizmo spektro sutrikimo diagnostiką nuo dabar esančio 60-70 proc. iki 90 proc. tikslumo. Taip pat planuojama patikrinti galimybę jį panaudoti ir jaunesnių nei 5-erių metų pacientų ištyrimui.