Balandžio 25-ąją minėsime Afrikos maliarijos dieną

Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia Plasmodium genties kraujo pirmuonys. Žmogaus organizme gali parazituoti keturių rūšių sukėlėjai: Plasmodium falciparum, P.vivax, P.ovale ir P.malariae.

Ši liga plačiai paplitusi Afrikoje, Pietų Amerikos, Azijos šalyse. Pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 650 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Nuo šios ligos kasmet miršta 1,5–3 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Net 89 proc. visų mirties atvejų registruojama Afrikos šalyse.

Kiekvienais metais apie 125 mln. keliautojų iš viso pasaulio aplanko endemines maliarijos atžvilgiu vietoves, virš 10 tūkst. turistų grįžę namo suserga maliarija ir apie vienas proc. iš jų miršta nuo tropinės maliarijos.

Maliarija Lietuvoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama keletas įvežtinės maliarijos atvejų. Priežastis – nereguliariai ar visai nenaudojama chemoprofilaktika nuo maliarijos, nepakankama apsauga nuo uodų. Per 2002–2011 m. įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 39 asmenys, iš jų 2 žmonės mirė nuo tropinės maliarijos.

Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija. 2002–2011 m. tropinės maliarijos (P.falciparum) buvo užregistruota 26 atvejai, trečiadienės maliarijos (P.vivax) – 2, ovalinės maliarijos (P.ovale) – 4, ketvirtadienės maliarijos (P.malariae) – 3, mišrios infekcijos – 2, nežinomas sukėlėjas – 2 atvejai.

Per 2002–2011 m. daugiausiai žmonių užsikrėtė Afrikoje (Nigerija, Gana, Angola, Zambija, Zairas, Libija, Gvinėja) – 32 atvejai, Azijoje (Filipinai, Indija, Tailandas) – 3 atvejai, Amerikoje (Kolumbija) – 4 atvejai. Dažniausiai maliarija įvežama iš Afrikos žemyno, nes daugelis Afrikos uostų, kuriuose dirba jūreiviai, maliarijos atžvilgiu yra nepalankūs.

Jei anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, tai pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų įvežtinės maliarijos atvejų. 2002–2011 m. duomenimis Lietuvoje maliarija sirgo 20 jūreivių, 10 turistų, 7 asmenys, išvykę darbo tikslu, 1 studentas, 1 kareivis (legionierius).

Kaip užsikrečiama maliarija ?

Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai. Tačiau užkratas gali būti perduotas per kraują, per užkrėstus instrumentus. Endeminėse vietovėse pasitaiko ir įgimtos maliarijos atvejų, kai vaisius užkrečiamas per pažeistą placentą ar gimdymo metu.

Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų. Per 10-18 dienų parazitai uodo organizme subręsta ir patenka į uodo seilių liaukas. Užsikrėtęs uodas įkąsdamas sveikam žmogui kartu su savo seilėmis įleidžia ir daugybę maliarijos sukėlėjų. Maliarijos sukėlėjai pirmiausiai patenka į kepenų ląsteles, vėliau – į kraują ir eritrocitus. Eritrocituose sukėlėjai dauginasi, jiems sprogus į kraują patenka nauji parazitai, kurie vėl skverbiasi į sveikus eritrocitus. Masinio eritrocitų žuvimo metu į kraują patekę sukėlėjai ir nuodingi jų medžiagų apykaitos produktai sukelia maliarinio drugio priepuolius.

Ligos simptomai

Tam tikrą laiką žmogus jokių negalavimų nejaučia. Priklausomai nuo sukėlėjo rūšies

ligos simptomai atsiranda po 7–30 dienų, kartais daugiau kaip metų. P.vivax ir P.ovale parazitai gali pasilikti kepenyse ir formuoti, taip vadinamus „snaudžiančius židinius“, kurie gali duoti vėlyvus ligos recidyvus.

Dažniausiai maliarija pasireiškia maliarijos drugio priepuoliu, kuris prasideda šalčio krėtimu. Ligonis negali sušilti net šiltai apsirengęs ar užsiklojęs antklode. Labai greitai po šalčio krėtimo pakyla temperatūra iki 40–41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Ligonį troškina, oda pasidaro sausa ir karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesys, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3–4 val., po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą. Priepuoliai gali kartotis kas 48–72 val. tai nulemia sukėlėjo rūšis. Kai ligos eiga netipiška, priepuoliai gali kartotis ir dažniau. Maliarija susirgimo pradžioje gali būti panaši į gripą ir kitas peršalimo ligas.

Ką daryti susirgus?

Sukarščiavus būtina tuojau pat (per 24 val.) kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė. Būtina informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarinėje zonoje.

Maliarijos profilaktika

Svarbiausios apsisaugojimo nuo maliarijos priemonės yra apsauga nuo uodų įkandimo ir antimaliarinių vaistų vartojimas.

Apsauga nuo uodų

Uodai yra maliarijos sukėlėjų pernešėjai, todėl apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra labai svarbi maliarijos profilaktikos priemonė.

Uodai labiausiai puola saulei leidžiantis ir tekant. Apsisaugojimui nuo uodų naudojamos uodus atbaidančios priemonės – repelentai. Jais išpurškiamas ar ištepamas veidas, drabužiais nepridengtos rankos, kojos. Preparato etiketėje turi būti nurodytos rekomendacijos apie repelento panaudojimo dažnumą.

Viršutinius drabužius, galvos gobtuvus, specialius apsiaustus, avalynę, pirštines, skareles galima impregnuoti repelentais.

Galima apdoroti ir gyvenamąsias patalpas: susukta į tabletę, impregnuota pyretroidu virvutė deginama nakčiai miegamuosiuose. Patalpų langai ir durys turi būti uždaromi prieš saulėlydį, o jei jie atviri, būtina rūpestingai uždengti juos tinkleliais. Būtina gerai išpurkšti insekticidais tamsius patalpų kampus, palovius, pastales, po kėdėmis, už užuolaidų ir visas tas vietas, kuriose gali būti uodų.

Negalima be apsaugos priemonių miegoti ant stogų, ant denių, po atviru dangumi. Vakarais vengti būti arti vandens telkinių ar baseinų. 

Antimaliarinių vaistų vartojimas

Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.

Vaistus paskiria asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistas. Konkretus preparatas parenkamas, atsižvelgiant į susirgimo riziką, vaisto rezistentiškumą, pašalinius reiškinius, lydinčius susirgimus, ligonio amžių. Vaistus reikėtų pradėti gerti savaitę prieš išvykstant (ne vėliau kaip 3 dieną iki išvykimo), visą buvimo laiką ir dar vieną ar keturias savaites, priklausomai naudojamų vaistų, grįžus iš endeminės maliarijos zonos.

Tabletes visada gerti tuo pačiu paros metu, geriausiai vakare. Jei tabletės geriamos kartą per savaitę, jas reikia gerti tą pačią savaitės dieną. Vaistus reikia vartoti su maistu, gausiai užgeriant vandeniu.

Reikia žinoti, kad antimaliarinė profilaktika negali užtikrinti absoliučios apsaugos (chemoprofilaktikos efektyvumas siekia 93–100 proc.). Keliautojai, kuriems pakilo temperatūra ar atsirado simptomų panašių į gripą,

kelionės metu ar iki metų grįžus namo iš endeminių maliarijos atžvilgiu vietovių, turi skubiai ieškoti medicininės pagalbos, informuojant gydytoją apie buvimą maliarijos rizikos zonoje.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras