Balso pokyčiai praneša apie sveikatos sutrikimus

Ne per seniausiai rašėme apie tai, kokias sveikatos problemas gali išduoti mūsų pėdos. Pėdos – ne vienintelė kūno dalis, kurios tam tikri pakitimai išduoda vienokius ar kitokius sveikatos sutrikimus. Tačiau ar kada susimąstėme, jog ir mūsų balsas gali nemažai pasakyti apie mūsų sveikatą?

Reklama

Dažniausiai balsą suvokiame kaip Dievo duotą bendravimo įrankį, kuris nekinta visą gyvenimą. Mes kalbame, rėkiame, šnabždamės, juokiamės, atsidūstame, aikčiojame, giliau nė nesusimąstydami apie išleidžiamą garsą. Na, nebent iš balso uždirbtume duoną pragyvenimui. Ir štai, mūsų balsas it niekur nieko ima ir pakinta – nebeprakalbame, pasikeičia tonas, balsas suplonėja ar sustorėja, užsikertame, o kur dar lojantis kosulys.

Pasirodo, taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Ir net nebūtinai dėl peršalimo, kvėpavimo takų sutrikimo, bet ir dėl endokrininės sistemos veiklos sutrikimų, skrandžio bėdų ir kt. Išskirsime kelis atvejus, apie kuriuos žmonės retai pagalvoja balsui pakitus.

Padidėjęs rūgštingumas ar gastroezofaginio refliukso liga

Padidėjusiam rūgštingumui skirsime nemažai dėmesio. Kodėl? Mat tai – viena iš dažniausių balso pokyčių priežasčių, nesusijusi su peršalimu ar kvėpavimo takų ligomis. Iš pradžių gali iškilti klausimas, kaip kvėpavimo takų dalis (o kartu ir balso formavimo įrankis) balso stygos yra susijusios su virškinamuoju traktu ir jo veiklos sutrikimu. Tačiau į šį klausimą atsakyti nėra labai sudėtinga, ypač pasitelkus kvėpavimo takų anatomiją.

Mat burna ir gerklė priklauso ir kvėpavimo, ir virškinimo sistemai. O gerklos su antgerkliu atskiria šias dvi funkcijas ir orą paskirsto į tolimesnius kvėpavimo takus, o maistą – į virškinamąjį traktą. Net mažiausias rūgšties kiekis, patekęs ant antgerklio, gali jį sudirginti. O toliau rūgštis keliaus į gerklas, gerklę, pradės dirginti užpakalinę balso stygų dalį. Toks procesas gali išsivystyti į vadinamąjį refliuksinį laringitą: gerklė ir aplinkiniai audiniai paraus, vyraus uždegimas, audinių pokyčiai. Kartais tokia diagnozė vadinama ir netipine gastroezofaginio refliukso liga.

Įdomu ir tai, kad su rūgštiniu refliuksu susijęs balso klosčių uždegimas gali išsivystyti net nejaučiant padidėjusio rūgštingumo, maudimo už krūtinkaulio. Kita dalis pacientų vis dėlto jaučia diskomfortą skrandyje, deginimo pojūtį, rūgšties skonį burnoje ir... nemalonius balso pakitimus.

Refliuksas turi įtakos balso šiurkštėjimui, aštrėjimui, nesusijusiam su šaltu oru ar peršalimu. Rūgštys dirgina gerklas, skatina raumenų susitraukimus joje. Atsiranda kosulys. Balsas kimsta, gerklėje jaučiamas gumulas, dūrimo jausmas, pasidaro sunku ryti. Galima padidėjusi sekrecija iš nosies be slogos simptomų ar užsikimšimo, mat taip organizmas ginasi - bando drėkinti gerklę bei apsaugoti ją nuo per rūgštaus turinio.

Daugeliui žmonių dėl refliukso balsas tampa žemesnis. Jie negali dainuoti aukštomis natomis, nors seniau tai buvo įmanoma. Sunku balsą „atgauti“ anksti iš ryto, mat horizontalioje padėtyje (miegant) rūgštis labiau linkusi išeiti iš skrandžio. Nuolatinis skrandžio rūgšties atpylimas, dirginimas gali ilgam pažeisti balso stygas. Nediagnozavus ir nesprendžiant problemos, situacija gali tik blogėti. Štai ant balso klosčių gali susiformuoti granuloma, netgi išsivystyti gerklų vėžys. O laiku susizgribus ir aplankius specialistus, dažniausiai pakanka medikamentinio gydymo antacidais bei mitybos įpročių keitimo – vengti alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, persivalgymo, nevalgyti vėlai vakare ir pan.

Skydliaukės problemos

Skydliaukės funkcijų sutrikimas paveikia visą organizmo pusiausvyrą: tiek chemines reakcijas, vykstančias jame, tiek mūsų emocijas. Esant hipertiroidizmui, skydliaukės funkcija itin suaktyvėja, padidėja skydliaukės hormonų sekrecija. Balsas gali drebėti, silpnėti, prastėja kvėpavimo kokybė. Hipertiroidizmas gydomas arba chirurginiu būdu, arba radioaktyviuoju jodu.

Chirurginis skydliaukės pašalinimas vadinamas tiroidektomija. Po tiroidektomijostaip pat gali atsirasti tiek laikinų, tiek ilgalaikių balso pakitimų. Balsas gali pradėti dažnai kimti, ilgai kalbėti darysis per sunku, kaip ir sunku bus kalbėti aukštais garsais. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad operacijos metu pažeidžiami nervai, kontroliuojantys balso stygų veiklą, ir aplink esantis raumeninis audinys. Be to, pakinta ir pati gerklų gleivinė.

Kai skydliaukės funkcija silpnėja, išsivysto hipotiroidizmas. Jam esant, reikia vartoti pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją. Nors tiksliai nenustatyta, kodėl balsas gali pakisti sergant hipotiroidizmu, viskas, ko gero, susiję su ypatinga skydliaukės vieta šalia balso stygų. Sergant hipotiroidizmu, atsiranda užkimimas, balsas žemėja, šiurkštėja, tampa nemalonus, gergždžiantis. Taip nutinka todėl, kad storėja balso klostės, pasikeičia gleivinę drėkinančio skysčio sudėtis. Kai kuriems pacientams atsiranda nuolatinis, varginantis sausas kosulys.

Parkinsono liga

Šalia galūnių drebėjimo, pakitusios rašysenos, uoslės ir miego sutrikimų, sunkumo judėti, vidurių užkietėjimo, ūžesių galvoje ir kitų pirmųjų parkinsonizmo požymių, galima pridėti ir balso ar kalbėjimo manieros pokyčius. Pastebėta, kad sergantieji Parkinsono liga kalba lėtai, minkštai, kaip ir kitais minėtais atvejais – kimsta. Jiems sunku kontroliuoti balso stiprumą, formuoti žodžius. Bendraujant su sergančiuoju Parkinsono liga atrodo, kad žmogus kalba monotoniškai, neaiškiai, nerišliai, it užsikimšusia nosimi. Pacientams išsivysto disartrija (sunkumas kalbėti) ir disfagija (sunkumas ryti). Kodėl taip nutinka? Dėl to, kad nusilpsta įvairių organų, kurie susiję su kalbėjimu, rijimu, kvėpavimu, raumenys: gerklų, gerklės, liežuvio, lūpų. Apie 90 proc. sergančiųjų šia neurodegeneracine liga išsivysto vienokie ar kitokie balso pakitimai. Patys pacientai dažnai mano, jog jie kalba ganėtinai garsiai ir aiškiai, tačiau realybė kiek kitokia. Skursta ir sergančiųjų kalba: paprastėja sakinių struktūros, kalbėjime atsiranda daug pauzių, sunku išreikšti mintis žodžiais.

Įvairios Parkinsono liga sergantiesiems sukurtos ir kalbėjimo įgūdžius gerinančios programos bei kalbėjimo terapeutai gali padėti pacientui kontroliuoti vokalinį garsumą, artikuliaciją, balso kokybę.

Gerklų vėžys

Staigus, netikėtas balso pasikeitimas yra dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį. Štai ankstyvosiomis gerklų vėžio stadijomis gerklėje besiformuojantys augliai gali turėti įtakos staigiam balso pasikeitimui be jokių kitų priežasčių. Taip nutinka todėl, kad besiformuojantys dariniai veikia balso klosčių vibraciją. Atsiranda švokštimas, kimimas, kuris progresuoja ir nesiliauja ilgesnį laiką. Sunku ryti maistą ir nuolat jaučiamas stiprus gerklės skausmas. Skausmas apima ne tik gerklę, bet ir ausų sritį, kaklą, jaučiamas gumulas gerklėje. Susidūrus su šiais simptomais, rekomenduojama kreiptis į otorinolaringologą. Mat tikimybė išgydyti anksti diagnozuotą gerklų vėžį didelė.

Na, ir žinoma, balso pasikeitimui įtakos gali turėti įvairių kvėpavimo takų dalių susirgimai: laringitas, faringitas, sinusitas, tracheitas, bronchitas, bendrasis peršalimas. Dažniausiai čia balso pokyčius užgožia kiti vyraujantys simptomai: gerklės skausmas, bėganti arba užsikimšusi nosis, kosulys, temperatūra, drebulys.

Šaltiniai:

Gaynor, E.B. (2000). Laryngeal complications of GERD. Journal of Clinical Gastroenterology, 30(3 Suppl), S31-34.

Ross, J.A., Noordzji, J.P., & Woo, P. (1998). Voice disorder sin patients with suspected laryngo-pharyngeal reflux disease. Journal of Voice, 12(1), 84-88.

https://parkinsons.about.com/od/signsandsymptomsofpd/a/speech_problems.htm

Clinical Voice Pathology: Theory and Management. By Joseph C. Stemple, Leslie E. Glaze, Bernice K. Gerdeman. Cengage Learning, 2000 - Medical - 130 p.

https://www.mcancer.org/head-and-neck-cancer/voicebox/what-patients-should-know