Be vandens – nė dienos

Kaip ir kasmet, šiemet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vanduo yra būtinas gyvybei. Be maisto žmogus išgyvena savaites ar net mėnesius, o be vandens gali mirti per keletą dienų. Žmogaus organizmui stokojant vandens (vykstant dehidratacijai) gresia pavojus širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemų veiklai. Netekęs apie 12–20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties medžiagų apykaitos produktais.

Reklama

Vanduo iš čiaupo Lietuvoje – vienas geriausių Europoje

Lietuvoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo laikomas vienu kokybiškiausiu ir saugiausiu Europoje (pasaulyje), kadangi vartotojams tiekiamas tik požeminis vanduo, kurio daugeliu atvejų nereikia papildomai apdoroti (dezinfekuoti ar kitaip valyti).

Reikalavimai centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybei ir saugai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti. Vandens tiekėjai atsako už vandens kokybę iki įvadų pastatuose ir reguliariai atlieka vandens kokybės tyrimus.

Visgi ne visoje Lietuvoje iš čiaupo bėgantis vanduo atitinka visus sveikatos saugos reikalavimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, vakarinėje, šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje kai kurių vandenviečių požemiame vandenyje nustatoma per didelė fluoro, koncentracija, kuri atsiranda dėl tai teritorijai būdingų hidrogeologinių sąlygų.

Tokį geriamąjį vandenį viešai tiekti leidžiama ribotą laiką, jeigu nustatoma, kad nukrypti leidžianti nuostata (išlyga) nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad vandens tiekėjai imasi realių veiksmų tiems rodikliams atkurti (pavyzdžiui, įrengia vandens valymo įrenginius). Be to, geriamojo vandens vartotojai turi būti informuojami apie vandens kokybę, galimą poveikį sveikatai ir profilaktines priemones. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. tokias išlygos sąlygas suteikė 13 Lietuvos vandenviečių.

Ką daryti, jei vandenyje per daug fluoro  

Pakankamas fluoro kiekis apsaugo dantis nuo ėduonies, o jo perteklius sukelia fluorozę bei sutrikdo kalcio ir magnio apykaitą. Ypač jis gali būti pavojingas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes dantų vystymosi periodu į organizmą patekus per daug fluoro gali išsivystyti dantų fluorozė, antinksčių, kasos ir skydliaukės veiklos sutrikimai.

Vartojant geriamąjį vandenį, kuriame yra per didelis fluoro kiekis, rekomenduojama riboti kitų maisto bei higienos produktų, kurių sudėtyje yra fluoro, vartojimą. Ypatingai vaikams rekomenduojama vartoti dantų pastą be fluoro. Maisto produktai, kuriuose yra daugiau fluoro (jūros kopūstai, žalioji arbata, salotos, špinatai, krevetės, jūros žuvys, žirniai, žuvies konservai) turėtų būti vartojami saikingai.

Ne visų šulinių vandenį galima gerti   

Vis dar nemaža dalis Lietuvos gyventojų maistui naudoja šulinių vandenį. Šachtinių šulinių vanduo laikomas pačiu nesaugiausiu vandeniu, kadangi jie prisipildo paviršiniu gruntiniu vandeniu, kuris yra itin pažeidžiamas išorinės taršos – jis dažnai būna užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu).

Šių junginių poveikis žmogui itin žalingas ankstyvoje kūdikystėje. Todėl Lietuvoje šulinių vanduo, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, tiriamas valstybės lėšomis. Tyrimais kasmet nustatomas panašus kiekis nitratais, nitritais užterštų šulinių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2013 m. 32 proc. ištirtų Lietuvos šulinių vanduo buvo netinkamas gerti ar naudoti maistui, mat nitratai virinant iš vandens nepasišalina.

Paprastai šulinių vanduo užteršiamas dėl netinkamos ūkinės veiklos, todėl įsirengiant ir naudojant šulinius, būtina laikytis reikalavimų – išlaikyti tinkamus atstumus nuo šulinio iki tvartų, tręšiamų laukų, lauko tualetų ir kitų taršos šaltinių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras