Bėgimas už blaivią ir sveiką Lietuvą. Viskas prasideda nuo mažų pradžių
Lygiai prieš trejus metus šia idėja pasidalino vienas Londono lietuvis Raimundas ir ji gyvuoja jau treti metai.
Prieš tris metus pirmą kartą rinkomės liepos 6 dieną, kai visa Lietuva renkasi iškilmingai giedoti himno. Sugiedojom ir mes. Ir „švelniai glostomi“ maždaug 30 laipsnių šilumos, kuri kaip nuo veidrodžio atsispindėjo nuo Kauno senamiesčio grindinio, pasileidom į pirmąjį bėgimą. Tada, matyt, nelabai tikėdami, kad tokie bėgimai iš viso gali įvykti, pirmuosius bėgikus įamžino ir žiniasklaidos fotografai.
Vėliau, kaip ir visur, atsirado daugiau „prozos“. Keitėsi metų laikai, oras atvėso, vėliau pasnigo. Bet nebuvo tokio mėnesio, kad bėgimas neįvyktų. O kur dar malonūs pasisėdėjimai prie imbierinės arbatos, nubėgus distanciją... Kur dar įsiamžinimas prie kalėdinės eglutės, besišypsantys ir linkėjimus siunčiantys praeiviai...
Žinau, kad buvo ne vienas, kuriam ateiti ir pasiryžti sudalyvauti bėgime reikėjo nemenkos drąsos, nes kankino abejonės, kaip į tokius bėgikus reaguoja praeiviai, ar nesusilauksi patyčių ar užgauliojimų. Maloniausia, kad po bėgimo visų nuotaika būna puiki, nes aplinkiniai džiaugiasi kartu.
Pamenu, kartą prabėgant pro merginų grupelę, jos džiaugsmingai šūktelėjo viena kitai: „Sakiau, kad atbėgs... Jie čia visada prabėga!“.
Dabar jau natūralu, kad ta pačia trasa bėgančius bėgikus prisimena kavinių darbuotojai ir kai kurie jų lankytojai. Drąsiai galima sakyti, kad tai tapo tradicija.
Kai kas ateina tik kartą. Tiesiog nori pamatyti, pažiūrėti į kitus, išbandyti save. Yra ir veteranų, kuriems bėgimas tapo gyvenimo dalimi.
Kartais pagalvoju, kodėl bėgimas plečiasi? Kodėl įsitraukia vis daugiau miestų? Iš dalies tai galima paaiškinti visišku laisvanoriškumu, kai nėra jokių įsipareigojimų ir stojimo ar dalyvavimo mokesčių. Nėra už to stovinčios partijos ar tikėjimo. Tik idėja, kuri daug kam yra sava: už blaivią ir sveiką Lietuvą...
Malonu žinoti, kad kai sportiniai bateliai paliečia grindinį, tą patį padaro bėgikai Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Naujojoje Akmenėje, Kėdainiuose, Gargžduose, Jurbarke, Niujorke, Stokholme, Londone ir kituose miestuose Lietuvoje ar už jos ribų...
Vieni bėga skanduodami, kiti – tiesiog pasišnekučiuodami. Smagu matyti visus besišypsančius, lyg ir laukiančius patvirtinimo, kad tai, ką darom, yra gerai. Bet patvirtinimo ir nereikia, užtenka giliai širdyje jausti, kad tai, ką darai, yra teisinga.
Kaip ir visada, kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį vėl su ta pačia idėja 18 val. savo vietovėse bėgsime. Šiuokart dar ir pasidžiaugdami gražios pradžios jau nemažais vaisiais.
Su trijų metukų gimtadieniu, mieli bendraminčiai!
Susiję straipsniai
