Bendruomenių sveikatos tarybose – visuomenės sveikatinimo imitacija?(2)

Bendruomenių sveikatos tarybos imituoja stiprinančios visuomenės sveikatą, mat jų veiklai skirti pinigai dažniausiai skiriami pirminei sveikatos priežiūrai ar netgi ligoninių aparatūroms pirkti. O tai nulemia, kaip sako Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius, šių tarybų sudėtis, kurioje didelę dalį užima medikai ir net sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Reklama

Per daug įstaigų vadovų

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius portalui sakė, kad bendruomenių sveikatos tarybos savivaldybių tarybose turi patariamąjį balsą, svarstant sprendimų projektus, susijusius su vietos gyventojų sveikata.

„Tačiau ne visuomet jos yra kompetentingos, - sako VLMEDICINA.LT pašnekovas. – Jų veikla turėtų būti nukreipta į visuomenės sveikatinimą, o ne į pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“.

Profesorius mano, kad tais atvejais, kai į šias tarybas įtraukiami asmenys kaip visuomeninių organizacijų atstovai, nors joms atstovauja eidami ir ligoninių ar kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigas, veikiausiai siekiama nuslėpti galimus interesus tarybos veikloje.

„Juk negražiai skamba, kai labai daug direktorių priklauso bendruomenės tarybai, - mintimis dalijasi J. Pundzius. – Iš tiesų gal tas ligoninės vadovas taryboje ir nėra savaime blogis, galbūt jis nuoširdžiai rūpinasi visuomenės sveikatinimu, bet kas pasvers, kokie jo interesai iš tiesų? Juk nors taryboms ir skiriami labai nedideli pinigai, bet dar blogiau, jei jie nukeliauja į konkrečią įstaigą. Pavyzdžiui, prisidengiant bendruomenės sveikatos tarybos sprendimu ligoninei perkama aparatūra“.

Pavyzdys - skandinavai

Tad kur turėtų nukeliauti šios lėšos? „Šie pinigai neturėtų būti skirti ir toms profilaktinėms programoms, kurias finansuoja Valstybinė ligonių kasa, - širdies ir kraujagyslių ligų, krūties vėžio ir pan. Joms nereikalingas papildomas finansavimas, - aiškino pašnekovas. – Minimos tarybos turėtų dėmesį skirti įvairioms sveikatinimo programoms, pavyzdžiui, judėjimo skatinimo, sveikos gyvensenos ugdymo, žalingų įpročių prevencijos. Daug projektų gali ir turi vykdyti lopšeliai-darželiai, mokyklos. Tačiau nebūtina išradinėti dviračio. Galima tiesiog išsiversti įvairias programas iš skandinavų. Pavyzdžiui, jų šalyse žmonės skatinami nesėdėti. Todėl darbovietėse įrengiami mobilūs stalai netgi darbui kompiuteriu, kad žmonės, kiek pasėdėję, galėtų dirbti atsistoję, pajudėdami. Net ir mokyklose siekiama atsisakyti suolų. Pastebėta, kad vaikai dar geriau informaciją „pagauna“ judėdami, o ne „prikalti“ prie stalų. Mūsų šalyje veikia mokinių pavėžėjimo programos, skandinavai vaikus veda pėsčiomis į mokyklą, kad jie iš lovos nešoktų tiesiai į automobilį, o bent eidami į pamokas kiek pajudėtų ir pakvėpuotų grynu oru“.

O kokie gi žmonės, jeigu ne medikai, turėtų būti įtraukiami į bendruomenės sveikatos tarybas? „Visų pirma, šviesūs, išsilavinę, suprantantys sveikatinimo svarbą, mokantys užsienio kalbas, kad galėtų išsiversti kitų šalių programas. Aišku, gydytojai irgi gali tuo užsiimti, bet, kaip jau minėjau, neretai nusveria jų asmeniniai ar jų atstovaujamos įstaigos interesai“.

Paskirtis – ne vien sveikatinimas?

Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų asociacijos prezidentas Jūra Vladas Vaitkevičius, taip pat vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybai, nesutinka su profesoriaus J. Pundziaus kritika.

„Aš šių tarybų veiklą vertinu teigiamai. Žinoma, dar reikšmės turi, kokia yra taryba ir kaip ji dirba. Ne visos dirba vienodai“, - sako portalo pašnekovas.

O Šiaulių miesto bendruomenės sveikatos taryba savo veiklą orientuoja į visuomenės sveikatinimą, ar ir į pirminę asmens sveikatos priežiūrą?

„Visos bendruomenių sveikatos tarybos dirba abiejose šiose srityse, taip pat – ir Šiaulių miesto. Nes mes esame patariamasis balsas savivaldybės Tarybai, kuri sprendžia įvairius klausimus. O juk sveikata – ne vien sveikatos stiprinimas, bet ir ligų gydymas“, - tvirtina J. V. Vaitkevičius.

Paprašytas įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų dalyvavimą sveikatos tarybose, ar jie netrikdą tarybos veiklos savo interesais, asociacijos prezidentas atsakė: „Žinoma, tokiais atvejais gali iškilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Mūsų bendruomenės sveikatos taryba irgi turi du įstaigų vadovus, bet jie mūsų darbo netrikdo, nes tiesiog yra išmintingi ir puikiai suvokia sveikatos profilaktikos bei asmens sveikatos priežiūros reikšmę“.

„Paslėpti“ įstaigų vadovai

Daugelyje savivaldybių skelbiama, kad bendruomenių sveikatos tarybą sudaro po vieną trečdalį savivaldybės paskirtų asmenų; Savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų bei visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų, tačiau yra tokių, kuriose sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei joms atstovaujančių asmenų iš tiesų yra daugiau nei viešai skelbiama. O kai kuriose net ir neslepiama.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto bendruomenės sveikatos tarybai, kaip visuomeninės organizacijos atstovas, priklauso Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Arūnas Germanavičius, iš 4 įmonių – du poliklinikos ir vienas ligoninės vadovas.

Klaipėdos miesto bendruomenės sveikatos tarybai vadovauja prof. Artūras Razbadauskas, savivaldybės Tarybos narys, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, dirbantis chirurgu Jūrininkų ligoninėje. Į savivaldybės skiriamų asmenų grupę kaip Tarybos narys įtrauktas ir Jonas Sąlyga, vadovaujantis šiai ligoninei. Tarp visuomeninių organizacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovų - ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė prof. Danguolė Drungilienė, vadovaujanti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei.