Bergenija – Mongolijos sesė

„Prieš septynis nuodus nėra veiksmingesnės už tave, vienintele sese, dieviškoji piliarože. Kai aštuonių laisvių ir dešimties gėrybių miestą užima septynių brolių kariauna ir gyvenimo brangenybė tuoj suirs, tik vienintelė sesuo sustabdys priešų antpuolį. Jei ne tu, sese, aš tuoj pat mirčiau“, – taip rašoma senoviniuose tibetiečių raštuose. Apie plačialapę bergeniją (lot. Bergenia crassifolia), gan įprastą mūsų darželių gėlę dideliais blizgiais lapais.

Reklama

Mūsuose botanikos profesoriaus Bergeno vardu XVIII amžiuj pavadinta, o iki tol ši gėlė gaduro vardą turėjo ir poetiškai dailiai išdainuota – vienintelė septynių brolių sesuo, dieviškoji piliarožė, paparčių karalienė, odiniai lapai, puošiantys uolas...

Dažnai nežinom nė patys, ką darželiuose auginam – ogi Uolų arbatą. Mongolai ją laiko sava, tad dar ir Mongolų, kartais Buriatijos arbata vadinama. Pačios savaime bergenijos auga Vidurio Azijoje, Sibire, Altajuje, daug prie Baikalo ežero, Tibete ant uolų ir kalnų, o mūsų keturių sezonų kraštuose turime augintis patys.

Išties labai skani, kasdienė bergenijų lapų arbata, kurią galime gerti be jokių tikslingų pertraukų, neribotais kiekiais, mat šalutinio reikalo neturi. O dar ir savybių puikių – ypačiai tinka bėdų turintiems su storuoju žarnynu, kur pūvančių nuodų, tamsių sąžalynų ir nepajudinamų uolų turim prisikaupę.

Bergenijos naikina nuodus. Gamtiškus ir nejudriuosius – iš žemės žmonių pagamintus, cheminius nuodus. Bergenijos galia gydo inkstų, prostatos ir kiaušidžių ligas (šie organai Azijoj dailiai sėklinėmis pūslelėmis vadinami), tai karšto viduriavimo (dizenterijos) ir baisaus kraujavimo stabdytoja, kapiliarų stiprintoja, skydliaukei labai maloni.

Betgi nepulkim žalių blizgių lapų gerti – šiukštu. Arbata ruošiama tik iš pernykščių lapų, kurie visiškai pajuodę, anei jokio žalumo nebeturi. Žiema suraugino, sudžiovino, beliks susirinkus po tekančiu vandeniu nuplauti, sudžiovinti ir tarp pirštų sutrupinus gerti kvapnią, aukso spalvos Mongolijos arbatą Lietuvoj. Geriama labiau rytais ir dieną, mat veikia tonizuojančiai; prieš naktį geriau nesimėgauti, kitaip energijos pataluose gali per daug rastis.

Pavasarį susirinkę pernykščius lapus, vasarą galės išsikasti ir šaknų, tinka ir šakniastiebiai. Šaknų nuoviras tiks dantenų uždegimams, burnos išopėjimams, visokiausioms žaizdoms.

Jei dar neturite šios priešnuodžių sesės savo daržely po langais, pats laikas iš sėklos pasisėt ar šaknį kokią iš kaimyno atsidalint.

O jei laiko savam gėlių daržui neturit, net savos užlangės ir juolab apskritai laiko neturite – pasakysiu dabar: kai turi daug laiko, nieko nespėji. O jei nieko nespėji, jei nebežinai ko pirm griebtis, esi baisiai nelaimingas, išsiblaškęs ir jautiesi mirtingas, atsimatuok žingsniu du kvadratinius metrus žalios žolės, gulk ant jos ant pilvo (dabar, balandį, išsimatuok, gegužę – gulk) ir imkis skaičiuoti alei vienos visas tame plote sužėlusias žoleles, sužinok, kaip jos vadinasi ir kiek jų iš viso šičia yra. Gal ir vaistažolę sau tinkamą rasi. Ilgam veiklos sau rasi, gal ilgam mėnesiui užteks, liūdesys praeis ir tu pamatysi, kaip laiką atrasi.

Ir ateis ta diena, kai tu nieko nedirbsi. Ir laiko turėsi. Ir eisi tą dieną skaičiuoti augalų.

Dėl Mongolijos arbatos gėrimo pasitarkite su išmintingu daktaru ar vaistininku.

Giedrės Bružienės FB puslapis - čia.