Beždžionių gyvenimo trukmė priklauso nuo maisto kaloringumo
25 metus trukęs eksperimentas su beždžionėmis parodė, kad beždžionės, mintančios sumažinto kaloringumo maistu, gyvena daug sveikiau ir ilgiau. Siekiama išsiaiškinti, ar ši taisyklė gali būti taikoma žmonių populiacijai.
Mažiau kaloringas maistas – ilgesnė gyvenimo trukmė
Su amžiumi rezus makakos įgyja daug panašumų į senstantį žmogų: žyla ir slenka plaukai, prarandama energija, mažėja raumenų tonusas, persiskirsto kūno riebalai, pasireiškia didesnė diabeto, osteoporozės ar susilpnėjusio imuniteto rizika.
Ilgamečio tyrimo metu 76 suaugusios rezus makakos buvo šeriamos skirtingą kalorijų kiekį turinčiu maistu. Pusei jų buvo pritaikyta „dieta“, kurioje kasdieninis būtinas energetinis balansas buvo sumažintas 30 proc., palaipsniui jį mažinant po 10 proc. per mėnesį. Kitai daliai beždžionių maistas buvo lengvai prieinamas, jos ėdė tiek, kiek tik geidė, viso eksperimento metu.
Praėjus 25 metams, iš „neribotų“ kalorijų grupės beždžionių 63 proc. mirė dėl amžinių priežasčių, o grupėje, kurioje kalorijos buvo sumažintos, mirė 26 proc. beždžionių. Be to, neribojant kalorijų beždžionėms tris kartus dažniau vystėsi senatvinės ligos, jos tris kartus dažniau mirdavo būdamos jaunesnio amžiaus nei tos, kurių maistas buvo mažai kaloringas.
Tirti ir kiti gyvūnai
Nepaisant didelio rezus makakų panašumo į žmones ir malonių eksperimento rezultatų tiems, kurie įsitikinę, kad kalorijų ribojimas maiste gali padėti sveikai senti, nuo rekomendacijų žmonėms kol kas susilaikoma.
Ši studija - ne pirmoji, bandanti įrodyti dietos įtaką gyvūnų senėjimo procesui. Nemaža dalis jų atskleidė mažų kalorijų maiste naudą vabzdžiams, graužikams. Tuo tarpu eksperimentai su beždžionėmis pasižymėjo skirtingais rezultatais (2012 m. tyrimas parodė, kad kalorijų mažinimas neturi įtakos sveikai gyvenimo trukmei), priklausomai nuo pasirinktos metodikos, bei, kaip teigia tyrėjai, nuo to, kiek naudos sveikatai patys tyrėjai norėjo matyti.
Tačiau akivaizdu, kad maistas turi biologinį efektą senėjimui, o kalorijų ribojimas gali būti vienas iš būdų, kuriais mes galime paveikti senėjimo eigą.
Netinkama mityba skatina ligas
Studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė ir sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė teigia, kad mitybos įpročiai sveikatai ir gyvenimo trukmei turi labai didelę įtaką.
„Netinkama mityba skatina širdies, kraujagyslių ligas, antrojo tipo cukrinį diabetą, ir šių ligų diagnozių sparčiai daugėja, o širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių“.
Anot sveikos mitybos specialistės, net neskatinant fizinio aktyvumo, o tik pakeitus mitybą sveikesne, per kelis mėnesius fizinė sveikata akivaizdžiai pagerėja, o ligų simptomai palengvėja. „Paciento cholesterolio kiekis buvo 7,3 mmol/l, tačiau tik pakoregavus mitybą, be jokių papildų ir fizinio aktyvumo pokyčių, po 3 mėnesių cholesterolio kiekis sumažėjo iki 5, 4 mmol/l“, - konkretų pavyzdį iš savo patirties pateikia V. Kurpienė.
Sveikos mitybos specialistė sako, kad šiandien maisto pramonė sparčiai žengia pirmyn, tačiau žmonijos sveikatos sąskaita. „Azijoje sergamumas diabetu sparčiai auga, kadangi dabar vartojami ryžiai ir aukščiausios rūšies miltai yra šlifuoti, kitaip tariant, iš sudėtingų angliavandenių pramoninio apdirbimo būdu paverčiami paprastais ir greitai pasisavinamais angliavandeniais. Kuo daugiau produktas perdirbtas ir pakeistos jo pirminės savybės – tuo mažiau maistinės vertės jis turi ir gali kenkti sveikatai“.
Požiūris keičiasi
Pasak V. Kurpienės, požiūris į mitybą per pastarąjį dešimtmetį ir ypač šiandien keičiasi. „Anksčiau vartotas riebesnis maistas, šiandien rekomenduojamas – liesesnis. Taip yra todėl, kad mūsų fizinis aktyvumas labai sumažėjęs. Dauguma vairuoja automobilius, mažai juda, dirba sėdimus darbus, todėl dėl antsvorio bei sveikatos pokyčių kalta ne medžiagų apykaita, kaip dažnas linkęs teigti, bet mitybos ir fizinio aktyvumo nesuderinamumas“, - apie svarbius ryšius tarp mitybos ir fizinio aktyvumo pasakoja V. Kurpienė.
Šiandien tinkama vegetarinė ar net veganinė mityba gali atstoti mėsą ir gyvulinės kilmės produktus, grūdinių kultūrų populiarumą išstumia šviežios daržovės, o anksčiau dėl cholesterolio kontraversiškai vertinti kiaušiniai tampa visiškai priimtinais.
„Svarbu suprasti, kad mityba keičiasi kartu su gyvenimo ritmu ir norint ilgai bei sveikai gyventi reikia prisitaikyti prie pokyčių“, - teigia sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė.
Šaltinis
Susiję straipsniai
