Biblioterapija – psichikos sveikatai gerinti
Įvairių sričių specialistai vis dar tiria tai, ką kiekvienas skaitytojas žino instinktyviai – knygų skaitymas yra terapijos forma arba pagalba sau. Apie tai daug pasako vien jau frazės, kurias naudojame apibūdinant skaitymą „patogiai įsitaisius atsipalaidavau su gera knyga“, „ knyga padėjo atsiriboti nuo visko“ ir pan. Tai sukelia komforto, saugumo, ramybės pojūčius. Dar graikai tikėjo gydančia literatūros galia ir virš savo bibliotekų kabindavo užrašus: „sielos gydymo vieta“.
Psichikos sveikatos specialistai biblioterapiją apibūdina kaip specialisto rekomenduotą knygų skaitymą, turintį teigiamą rezultatą psichinei sveikatai bei gyvenimo problemų sprendimui (Katz ir Watt, 1992).
Biblioterapija suvokiama labai plačiai – tai gali būti ne tik pagalbinė priemonė individualioje psichoterapijoje asmenybės augimui skatinti, bet ir grupinės terapijos metodas. Mat perskaitytos knygos poveikis didesnis, kai ji analizuojama, aptariama grupės diskusijose ar individualiame pokalbyje.
Pastaruoju metu biblioterapiją arba gydomąjį skaitymą kaip pagalbinę psichoterapijos priemonę rekomenduoja daugelis psichologų. Svarbu, kad knyga, kurios herojus yra panašiose aplinkybėse, padėtų žmogui rasti išeitį iš susidariusios situacijos arba pakeistų požiūrį į aplinkybes. Svarbiausias specialisto uždavinys taikant biblioterapiją nerimaujančiam ir turinčiam savitą požiūrį į gyvenimą pacientui – nepakenkti.
Biblioterapijos rūšys
Biblioterapijos rūšys išskiriamos pagal skirtingus tikslus, kurių siekiama; biblioterapijos procesus bei taikymo vietą (institucijas, kuriose taikoma biblioterapija).
Biblioterapija siekiama trijų pagrindinių tikslų: terapinio (kuriuo siekiama emocijų pažinimo ir socialinio elgesio bei santykių kaitos), edukacinio (kuriuo siekiam asmenybės vystymosi) ir atsipalaidavimo (Janavičienė D., 2010).
Biblioterapijos metu vyksta psichoterapiniai procesai, kurie skirstomi į specifinius bei nespecifinius. Nespecifiniai procesai – tai nusiraminimas, pasitenkinimas, džiaugsmas, pasitikėjimo savimi bei tikėjimo savo galimybėmis atsiradimas, aktyvus noras toliau tobulėti.
Specifiniai procesai – padeda analizuoti bei kontroliuoti savo protą ir jausmus, išmoko vengti audringų emocinių reakcijų, suvaldyti save, spręsti konkretų konfliktą (Alekseičikas A.,1985).
Klinikinė biblioterapija. Klinikinę biblioterapiją kaip papildomą gydymometodą taiko tik sveikatos priežiūros specialistai, kurių skiriami tekstai turi didelį poveikį. Stebima, kaip skaitydamas tekstą asmuo reaguoja, ar galima tęsti konkretaus teksto skaitymą ir analizę, ar reikia tekstą keisti kitu, turinčiu silpnesnį ar stipresnį poveikį ir pan. Kokio pobūdžio literatūrą rekomenduoti, gali nuspręsti tik specialistas.
Reabilitacinė biblioterapija. Reabilitacinė biblioterapija taikoma adaptuojantis po sunkios ligos, siekiant ligoniui suteikti daugiau vilties pasveikti ar priimti pakitusią fizinę situaciją, taip pat – įvardinti, pažinti ir priimti savo emocijas, atitraukti dėmesį ar pagelbėti asmeniui prisitaikyti prie pakitusios aplinkos (neįgalumo ar ilgalaikės sunkios ligos atvejais). Pagrindinis biblioterapijos taikymo tikslas – parodyti asmeniui, kad išgyvenamoje sudėtingoje situacijoje jis nėra vienas, kad panašias problemas išgyveno ir kiti. Svarbus uždavinys – per literatūrą parodyti viltį, kaip kitiems pavyko situaciją įveikti, rasti joje galimas išeitis (Janavičienė D., 2010).
Reabilitacinę biblioterapiją gali teikti medicinos ar sveikatinimo įstaigų bibliotekos, bendradarbiaudamos su medicinos personalu.
Klinikiniai biblioterapijos tyrimai
Pasaulyje vykdoma daugybė tyrimų apie biblioterapijos naudą psichikos sveikatai. Bene daugiausia buvo tirtas biblioterapijos efektyvumas depresijos gydymui (Ackerson, Scogin, McKendree-Smith & Lyman, 1998; Floyd, 2003; Mains & Scogin, 2003).
Riordan ir Wilson (1989) padarė išvadą, kad esant panikos sutrikimams bei nerimui, biblioterapiją geriausiai taikyti kartu su kitomis gydymo priemonėmis (Febbaro, 2005; Jones, 2002).
Nustatyta, kad biblioterapija kaip savipagalbos priemonė yra veiksminga norint sumažinti alkoholio vartojimą (Apodaca & Miller, 2003).
Buvo tirta biblioterapijos nauda vaikams ir paaugliams (Amer, 1999).
Kramer ir Smith (1998) tyrimas nustatė, kad biblioterapija gali pakelti savivertę, padėti geriau suprasti kitus, tad ir santykiai su aplinkiniais pagerėja.
Buvo darytas tyrimas apie savipagalbos literatūros poveikį psichikos sveikatai (Brewster, Sen, Cox, 2012).
Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas apie sveikatos įstaigų bibliotekų sudaromų knygų sąrašų efektyvumą gerinant psichikos sveikatos būklę (Chamberlain D., Heaps D., Robert I.. 2008), kuriame teigiama, kad biblioterapija – ekonomiškai efektyvus gydymo būdas, skatinantis paciento ir sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą.
Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad biblioterapija beveik neturi įtakos kenčiantiems nuo dėmesio sutrikimo, impulsyvumo.
Kuo skiriasi biblioterapija ir paprastas skaitymas
Šiais informacijos pertekliaus laikais mes skaitome prabėgomis sekdami tekstą. Mes norime greitai gauti informaciją. Tačiau ši informacija dažnai tik įaudrina vaizduotę, sudrumsčia ramybę. O kokios informacijos reikia ieškantiems vidinių atsakymų, sielos ramybės, vilties? Į šiuos klausimus padeda atsakyti biblioterapija – skaitymas įsijaučiant ir apmąstant herojų situacijas.
Biblioterapija skirtingai nei paprastas skaitymas kryptingai skatina atitinkamus vidinius pasikeitimus: silpnina liguistas būsenas, keičia nuostatas, įsitikinimus, tikslus. Kartais knygose pasakojamos istorijos apšviečia tamsiausius sielos užkaborius ir parodo senai pamirštais laikytus skaudulius, kartais jos veikia kaip padidinamasis stiklas, kai krislą leidžia apžiūrėti kaip rastą. Iš stebėtojo pusės pažvelgus į savo situaciją, galima rasti naujų, netikėtų sprendimo būdų. Gydomąją pasakojimų galią specialistai dar vadina terapine galimybe.
Netinkamos knygos – tai knygos, atitraukiančios žmogų nuo realybės. Tai būdinga menkaverčiams meilės romanams, kuriuos moterys skaito norėdamos prastumti laiką. Bet jei žmogaus psichika jautri, tokia lektūra gali paskatinti supainioti savo ir knygos personažų gyvenimo realybę.
Dabar leidžiama daug savipagalbos knygų, kuriose mokoma, kaip tapti laimingu. Ar ne per daug paprasti ir pigūs jose pateikiami patarimai.
„Savipagalbos knygos moko kontroliuoti savo situaciją siekiant savo tikslų. Tačiau pagal tam tikras technikas netgi ir pasiekus savo tikslų, iškyla pavojus prarasti gebėjimą reikšti savo jausmus, būti savimi, būti be kaukės. Taigi knygos gali ir kenkti žadindamos nerealias viltis, nurodydamos kelius, kurie siūlo pigius ir apgaulingus sprendimus“ – teigia psichologė psichoterapeutė Regina Sučylaitė.
Gydomąjį poveikįliteratūra anot psichologės, skatina ieškoti savyje jėgų, keisti požiūrį į savo situaciją ir galiausiai pačią situaciją.
Kaip pasirinkti gydomąjį poveikį turinčias knygas
Gydomąjį poveikį mūsų sielai daro tik geros, kokybiškos literatūros skaitymas.
Anot A. Alekseičiko, tikslinga biblioterapiją pradėti nuo mokslinės medicininės bei psichologinės literatūros. Pacientas pirmiausia turi sužinoti mokslinius faktus apie savo negalavimus. Vėliau galima skaityti knygas, aiškinančias asmenybės psichinių procesų įtaką pasveikimui bei knygas, supažindinančias su įvairių sutrikimų gydymo būdais (pavyzdžiui, populiariąją psichoterapinę literatūrą). Vėliau galima pradėti skaityti populiarią psichologinę literatūrą bei beletristiką, neretai tampančia neadekvačių žmogaus norų bei idealų „korektoriumi“, skatinančiu teisingai suvokti realybę ir drąsiai realizuoti save kūryboje.
Autobiografinių, prisiminimų knygų skaitymas padeda atgauti pasitikėjimą savimi. Skaitant iškilių žmonių gyvenimo istorijas, gali matyti, kad net ir dvasios gigantai patyrė nepasitikėjimo savimi, abejonių, o kai kuriose gyvenimo sferose gal net ir labai panašūs į mus.
Toliau seka filosofinė literatūra, suteikianti galimybę dar geriau pažvelgti į save iš šalies bei atsiriboti nuo slegiančios kasdienybės. Tai ramina, padeda ne taip jautriai vertinti ir reaguoti į gyvenimo iššūkius, susidėlioti vertybes. Knygos padeda atrasti savo vietą gyvenimą, savo pašaukimą, gyvenimo prasmę ištikus krizėms. Anot Viktoro Franklio, gyvenimo prasmės paieškos yra svarbiausias žmogaus siekis. Tad nusivylusiems gyvenimu vertėtų paskaityti V. Franklio knygas.
Renkantis gydomąjį poveikį turinčias knygas būtina atkreipti dėmesį į tai, kad knygose, net jei jos filosofinės, būtų pakankamai faktų bei pavyzdžių, iliustruojančių teoriją.
Tad didžiausią poveikį turi knygos, kurios yra aktualios mūsų situacijai, analogiškas situacijas patyrusių asmenų autobiografijos ar konkrečiais faktais paremtų grožinės literatūros kūrinių tekstai.
Daiva Širkaitė,
Naudotos literatūros sąrašas:
Janavičienė D. Bibliotherapy process and type analysis: review of possibilities to use it in the library // Tiltai. – 2010, Nr. 4 (53), p. 119‐132.
Алексейчик А.Е. Библиотерапия // Руководство по психотерапии / Под ред. В.Е. Рожнова. – Т.: Медицина, 1985. – С.304-319.
Susiję straipsniai
