Biobankai – pirmas ir didelis žingsnis į individualizuotą mediciną

Kelių šeimos kartų audinių mėginiai, DNR, kraujas, gal dar kokie nors kūno skysčiai – tiek užtenka, kad galima būtų įvertinti naujo tos šeimos nario sveikatos perspektyvas. Kai kurių šalių biobankai jau pateikia visuomenės sveikatos prognozes.

Reklama

Pavyzdžiui, Estijos biobankas apskaičiavo, kad iš 2144 žmonių, kurių rizika susirgti genetiškai paveldima liga yra 20 proc. didesnė nei kitų, 135 mirčių bus išvengta, jei žmonės apie riziką žinojo ir pakeitė gyvenimo būdą. Biobankų egzistavimas leidžia estams ne tik pateikti visuomenės sveikatos statistines prognozes, bet ir kalbėti apie individualizuotą mediciną. Lietuviai santūriai tyli, nes jau keleri metai įstrigę prie įstatymų bazės.

Estai žino apie biobankus

Neseniai Vilniuje vykusioje konferencijoje „Life Science“ susirinkę viso pasaulio mokslininkai kalbėjo apie biobankus kaip apie realybę, net ne ateities, o visai realią ir netolimą. Šiuo metu Estijos genomo centre yra sukaupta 52 tūkst. estų informacija – DNR, kraujo plazma ir kt. Iš viso daugiau nei milijonas mėginių. Estijos žmogaus genų tyrimų centras, bendradarbiaudamas su gydymo įstaigomis ir universitetais, įtikino žmones, jog jie turi pasinaudoti biobankų paslauga ir ten ką nors „pasidėti“ saugoti.

Estijos Genomo centras rūpinasi ne tik biobankų vystymosi idėja, tačiau ir kaupia informaciją bei naudoja genetinių tyrimų rezultatus visuomenės sveikatai gerinti. Net 67 proc. visuomenės žino, kas yra biobankas ir kokia jo paskirtis. Pasak Genomo centro direktoriaus prof. Andreas Metspalu, jie stebi didelį skirtumą tarp vyrų ir moterų, nusprendusių apsilankyti šiame centre. „Apklausiami vyrai dažniausiai sako, jog jie nori palaikyti mokslą, galvoja apie Estijos ateitį, o moterys, atsakydamos į tą patį klausimą, dažniau kalba apie savo vaikų ateitį, apie šeimos sveikatą“, - kalbėjo prof. A. Metspalu.

Estijos nacionaliniame pacientų portale skelbiama informacija iš tų duomenų, kuriuos analizuoja ir apibendrina biobankas. Pavyzdžiui, naujausiais duomenimis, 5 proc. Estijos visuomenės turi didelę genetinę riziką susirgti 2-ojo tipo diabetu.

Prof. A. Metspalu įsitikinęs, kad biobankų ateitį galima nusakyti keturiomis P raidėmis: personalizuota, prevencinė, prognozuojanti ir pasiekiama medicina.

„Biobankų dėka tokia ateities medicina ir bus. Bet dėl to reikia labiau vystyti e-sveikatos sistemas, daugiau dirbti su genomo tyrimais ir informuoti ne tik plačiąją visuomenę, bet ir medicinos darbuotojus, kuriems reikia pamatyti šio reiškinio visumą“, - kalbėjo Estijos profesorius.

Didžiausias pasaulio bankas

Galima būtų didžiausiu pasaulio banku pavadinti BBMRI sutrumpintai vadinamą struktūrą (Biobanking and Bio Molecular resources Research Infrastructure). Jai priklauso per 280 įvairių pasaulio valstybių (apima 33 šalis) biobankų ir panašių organizacijų. BBMRI struktūroje sukaupti 408 milijonų žmonių „indėliai“ – kraujo ląstelės, serumai, plazmos, iš viso 9 parametrai.

Jos generalinis direktorius Jan-Eric Litton įsitikinęs, kad biobankai – tai sveikatos sistemos kelias. Iš šiuo metu šioje struktūroje esančių mėginių jie gali paskaičiuoti, kad 8 proc. vartoja antidepresantus, 40 proc. – vaistus nuo astmos, 43 proc. gydosi diabetą, 50 proc. vartoja medikamentus nuo artrito, 70 proc. serga Alzheimeriu, 75 proc. yra diagnozuotas vėžys.

Buvimu šioje organizacijoje jau domisi Kinija ir Saudo Arabija. Šiais metais iš 16 šalių, priklausančių šiai organizacijai, buvo surinkta darbo grupė, kuri turi paruošti kokybės standartus. Bene labiausiai nuogąstaujama dėl biobanko saugumo. Tai ne įprastas bankas, kur saugomi pinigai, - juos pavogus, galima tik paliūdėti ir tikėtis banko draudimo. Iš biobanko pavogta informacija gali būti panaudota prieš žmogų. Pasak BBMRI vadovo, net septynios darbo grupės rūpinasi saugumo klausimu.

„Biobankų informacijos saugumas yra opus klausimas, daugelis dėl to nuogąstauja. Aš manau, kad pirmiausiai mes kalbam apie pasitikėjimą, o pasitikėjimą galima sukurti“, - sakė Jan-Eric Litton.

Kaupti kaupti kaupti

Suomijos biobanke sukaupta 250 tūkst. gyventojų informacija, iš viso yra šeši milijonai mėginių. Pasak Suomijos biobanko tyrimų sektoriaus vadovės Anu Jalanko, glaudus visų šalies medicinos, gydymo ir mokymų įstaigų bendradarbiavimas leidžia didžiuotis didele baze. Šalyje kasmet nustatoma 10 tūkst. naujų vėžio atvejų, o Patologijos banke sukaupta penki milijonai mėginių. „Biobanko partneriai yra šeši universitetai ir visos šalies ligoninės. Mes turime sukūrę puikią transportavimo sistemą, kuri leidžia greitai ir reikiamu laiku turėti mėginius“, - kalbėjo A. Jalanko.

Suomijos biobanke vien DNR saugo 200 tūkst. gyventojų, iš jų 60 tūkst. pageidavo, kad būtų atlikta jų genomų analizė.

Šiuo metu pasaulio mokslininkai jau yra ištyrę 50 genų. „Mes galime genetiniu lygiu identifikuoti dažniausiai pasitaikančių ligų rizikos faktorius. Kitais metais tikimės didesnio finansavimo iš valdžios institucijų, todėl ateityje galėsime kalbėti apie dar didesnį biobanko saugumą“, - kalbėjo Suomijos biobanko tyrimų sektoriaus vadovė. Suomijos biobankų veiklą prižiūri jų sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuviai stabdo

Prieš 14 metų Lietuvoje buvo priimtas Biomedicininių tyrimų įstatymas, kuris neatsakė į jokius klausimus ir nesukėlė grandininės reakcijos, kad būtų priimami nauji nutarimai, įstatymo projektai ir pan. Šiuo metu mūsų šalyje nėra nei bioetikos įstatymo, nei tyrimų protokolų, nei juolab mėginių kaupimo bazės. Yra tik nemažai organizacijų, kurios viską galėtų daryti, bet trūksta greičiausiai tos vadinamosios politinės valios.

Pasak teisininko Edvino Meškio, šiuo metu procesai mūsų šalyje sustoję iš dalies dėl įstatyminių procesų, iš dalies ir dėl to, kad yra daug baimių, kurios gimsta neatsiejant medicininių dalykų nuo mokslo.

„Dažniausiai visos problemos, kurios kyla medicinoje, pavyzdžiui, galimybė pakenkti žmogui, taip pat yra vertinamos ir moksle. Biobankai sukaupia medžiagą ir ją tiria, tiesiogiai žmogus nėra paliečiamas ir pakenkti jam negalima. Tačiau yra tokios baimės kaip klonavimas, DNR informacijos atskleidimas, tai kelia daug teisinių ir etinių problemų“, - sako teisininkas.

Ko gi bijo lietuviai? Pavyzdžiui, biobanko iš žmogaus genetinės informacijos mokslininkai nustatė jo riziką susirgti viena ar kita liga per artimiausius penkerius metus. Ir staiga dėl kažkokių negerų žmonių veiklos ta informacija patenka į draudimo bendrovių ar įprastų bankų rankas. Kas gi draus žmogų nuo širdies smūgio, jeigu jau lyg ir aišku, kad jis patirs infarktą? Arba kaip jam duoti paskolą 40 metų, nes kažin ar jis po to infarkto tiek išgyvens?

„Kuo žmogus mažiau žino, tuo labiau bijo. Teisės specialistų reikalas - užtikrinti, kad žmogus būtų apsaugotas, bet kartu kad nebūtų per didelio reguliavimo, kuris panaikintų mokslą“, - sako biobankų veiklai reikiamų įstatymų rengimo procese dalyvavęs E. Meškys.

Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas bankų, kur galima nusinešti ir pasidėti gimusio kūdikio kamienines ląsteles „dėl viso pikto“, jeigu paaugus jis susirgs kokia sunkia liga ir tuomet pasitikėti galėsi jau tik kamieninių ląstelių stebuklu. Taip pat dar vaisingumo centrai saugo moterų kiaušialąstes, jei gimdyti sugalvotų jau praėjus gražiausiems metams. Ir tiek.

„Jeigu būtų dirbama visuomenės sveikatos labui, identifikuojamos tam tikros ligos ar pakitimai ir vykdomi jų genetiniai tyrimai, nustačius rizikas, būtų galima efektyviau planuoti išlaidas sveikatos apsaugai“, – kalbėjo teisininkas E. Meškys.

Teisininkui biobankų įstatymo projektas pasirodė patrauklus, nes jis stengiasi įvesti balansą tarp žmogaus ir visuomenės interesų.

„Turime teisę į kūno vientisumą, į savo genetinę informaciją, tačiau turime teisę ir į sveikatos apsaugą. Jeigu norime, kad būtų paisoma antrosios teisės, turime ką nors aukoti. Tai yra balanso klausimas – kiek mes sugebame paaukoti bendram gėriui?“ – sakė teisininkas.