Brangi, kodėl ne geriausia?(1)

Lietuvoje užvirė diskusija – kokiu medicinos sistemos modeliu reikėtų sekti? Gal Švedijos, gal Anglijos, o gal net Jungtinių Amerikos Valstijų?

Viename JAV žurnale („Businessinsider“) radau labai įdomių lentelių, kuriose pateikti 2008 metų palyginimai: išlaidos sveikatai ir mirtingumas – nuo traumų ir nuo neužkrečiamųjų ligų.

Pirmoji lentelė iliustruoja mirtingumą nuo neužkrečiamų ligų. JAV čia šešioliktoje vietoje, o Australija, Prancūzija bei Kanada gerokai ją lenkia.

Mirtys dėl išorinio poveikio – ir vėl ne JAV naudai. Mus dominanti Anglija – tik penktoje vietoje, ją lenkia Olandija, Vokietija bei Ispanija. Tiesa, duomenys 2008 metų, dabar kai kurios šalys yra labai pasikeitusios.

Apie pinigus. Trečioji lentelė vaizduoja lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai. Čia aiškus lyderis. Tiek pinigų neskiria nė viena šalis pasaulyje. Net Nyderlandai skiria beveik per pusę mažiau. Suomija, Australija, Norvegija – 50 procentų mažiau nei JAV sumos nuo BVP.

Išlaidos sveikatos apsaugai 2011 metais siekė 2,7 trilijono dolerių, tai yra 17,9% Amerikos BVP. Dabar pagrindinis klausimas – o kas iš to? Ar geriausia sveikatos sistema yra ta, kuri gauna daugiausiai pinigų? Atsakymas matomas jau iš palyginimo. Tačiau, kaip pažymi Elizabeth A. McGlynn, „kokybė nėra tiesiogiai susijusi su sveikatos priežiūrai išleidžiamos sumomis, nes daugiausiai išleidžianti šalis (Jungtinės Amerikos Valstijos) neturi šalies mastu geresnių rezultatų“ (Health Aff May 2004  vol. 23  no. 3  100-102).

Tai patvirtina ir kita schema. Joje atsispindi negalėjimas kreiptis į gydytoją, pradėti ar tęsti gydymą dėl finansinių problemų. Kaip matome, geriausiai čia kol kas veikia Anglijos ir Nyderlandų sistemos, o Austrijos, Vokietijos ar JAV yra žymiai blogesnės.

Dabar pažvelkime į efektyvumą. Amerikiečiai visai nuoširdžiai parašė, kad jų sistema – gana abejotina. Tai, ką turėtų daryti šeimos gydytojas, atlieka ligoninės. Vokietijoje tokių yra apie 6 procentai, Nyderlanduose – 9, JAV – apie 26 procentus. Galima paskaičiuoti, kiek brangiau tai atsieina.

JAV sveikatos sistemos trūkumai negali būti visiškai paaiškinti sveikatos skirtumais, kurie egzistuoja tarp žmonių, kurie yra neapdrausti arba vargšų. Nors svarbu, kaip šie klausimai keliami. Keli tyrimai rodo, kad net palankesnėje situacijoje esantys amerikiečiai, t.y., tie, kurie yra baltaodžiai, apdrausti, turintys aukštąjį išsilavinimą arba gaunantys didesnes pajamas, yra prastesnės sveikatos nei panašūs žmonės kitose šalyse (U.S. Health in International Perspective: Shorter Lives, Poorer Health 2013).

Amerikiečiai skiria daug jėgų ir kitų sąnaudų, ieškodami protingos išeities iš susidariusios situacijos. Jau šiais metais teikiami tokie siūlymai:

„Esminiu efektyvios sveikatos priežiūros sistemos pagrindu yra gebėjimas diegti naujoves ir gerinti pačią sistemą. Tam reikia:

kvalifikuotų ir motyvuotų sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač pirminės sveikatos priežiūros ir gyventojų sveikatos priežiūros srityse;

apmokėjimo ir draudimo išmokų nauda turi užtikrinti paramą sistemos transformavimui ir pirminės sveikatos priežiūrai taip, kad teikėjai, kurie yra atsakingi už gyventojų lygio rezultatus, sugebėtų naudoti priežiūros sistemą protingai ir optimizuoti asmens sveikatos elgesį;

kokybės gerinimo kultūra ir tęstinis mokymas, kai paslaugų teikėjai ieško galimybių gerinti pacientų saugą ir rezultatus;

investicijos į visuomenės sveikatos iniciatyvas, į mokslinius tyrimus ir informaciją, reikalingą siekiant priimti moksliškai pagrįstus sprendimus dėl sveikatos priežiūros ir jos kokybės gerinimo“ (pagal „Results from the National Scorecard on U.S. Health System Performance“, 2011).

Pagal JAV leidinius parengė Vytautas Valevičius