Seimo Audito komiteto pirmininkės Jolitos Vaickienės nuomone, Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Kaip organizuojami brangiais medicinos prietaisais atliekami tyrimai?“ dar kartą patvirtino metai iš metų brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų organizavime besikartojančias esmines problemas – šių tyrimų prieinamumo nepakankamumą bei tokių tyrimų kokybiškumo trūkumą. Anot parlamentarės, „kai nesistengi problemų išspręsti, tai jos neišsisprendžia“.
Seimo Audito komiteto posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų indikacijų sąrašas tyrimams ir procedūroms, atliekamiems brangiais medicinos prietaisais, yra neišsamus ir tikslintinas, parengtos ne visų ligų diagnostikos ir gydymo metodikos. Pastebėta ir tai, kad nors ir brangių medicinos prietaisų techniniai reikalavimai bei teisės aktai nustato šių prietaisų periodišką techninę priežiūrą ir tikrinimus, tačiau pagal valstybinio audito ataskaitoje pateiktus duomenis darytina išvada, kad brangių medicinos prietaisų techninė priežiūra bei tikrinimai nėra vykdoma tinkamai ir periodiškai.
Abejonių kelia ir brangiais medicinos prietaisais atliktų tyrimų apmokėjimo tvarka. Apmokant už suteiktas paslaugas, balo vertė priklauso nuo suteiktų paslaugų skaičiaus, gydymo įstaigos nesuinteresuotos atlikti tyrimų daugiau, nes suteikus daugiau paslaugų nei planuojama balo vertė mažėja ir už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai bus apmokama mažiau. Dėl to gydymo įstaigose yra tikslingai sudaromos eilės.
Išklausęs valstybinio audito ataskaitą, Seimo Audito komitetas nusprendė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir paprašyti, kad ji pateiktų informaciją (nuo 2012 m. iki 2015 m.), kuo remiantis ir kaip yra planuojamas brangių medicinos prietaisų įsigijimo bei atnaujinimo poreikis, ar Sveikatos apsaugos ministerija derina numatomus brangių medicinos prietaisų įsigijimo bei atnaujinimo poreikius su savivaldybėmis.
lrs.lt