Britai žengė nauju donorystės keliu. Ar pasuks juo Lietuva?

Jau metus laiko britai gyvena vadovaudamiesi vadinamuoju Makso ir Keiros įstatymu (organų donorystės numanomo sutikimo įstatymu), pagal kurį šalis perėjo prie organų donorystės atsisakymo sistemos. Tai reiškia, kad žmonės Didžiojoje Britanijoje laikomi pasiryžusiais aukoti savo organus, nebent jie to atsisakė, yra vienoje iš ypatingų grupių arba pasakę savo šeimai, kad jie nenori aukoti.

Reklama

2017 m. devynerių metų mergaitė iš Devono tragiškai žuvo autoavarijoje. Ankstyva Keira Bol (Keira Ball) mirtis buvo itin skausminga tiek ją mylėjusiems, tiek ją pažinojusiems žmonėms. Tačiau šios tragiškos aplinkybės tapo gyvenimo dovana keturiems vaikams, vienas jų - 11-metis Maksas Džonsonas (Max Johnson), kuriam buvo persodinta mergaitės širdis. Sutikimą aukoti žuvusios dukrelės organus davė jos tėtis.

Padidėjo donorų skaičius

Naujasis įstatymas priimtas siekiant padidinti donorų skaičių Britanijoje ir išgelbėti pacientų, įtrauktų į laukiančiųjų transplantacijos sąrašus, gyvybę. 2020 m. balandį organų transplantacijos Britanijoje laukė 5414 recipientų. Nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. kovo 400 recipientų mirė nesulaukę savo donoro.

Naujausi surinkti duomenys (iki 2021 balandžio 30 d.) rodo, jog pasikeitus įstatymui pagal numanomos donorystės modelį donorais tapo 296 žmonės, tai 29 proc. visų 1021 donorystės atvejų, įvykusių per minėtą laikotarpį, kurio metu persodinta 714 organų.

Atnaujintas įstatymas netaikomas asmenims jaunesniems nei 18 metų, neturintiems protinių gebėjimų suprasti naują tvarką ir imtis reikiamų veiksmų; žmonėms, kurie Didžiojoje Britanijoje gyvena mažiau nei 12 mėnesių arba ne savo noru, ir tiems, kurie įgaliojo kitą asmenį priimti sprendimą jų vardu.

Palaiko organų donorystę

Nepaisant to, jog šis įstatymas įsigaliojo įpusėjus pirmajai Covid bangai ir galiojant griežtiems ribojimams, kurie pacientams bei jų šeimoms sukėlė daug iššūkių, mat artimieji dažnai negalėjo net lankyti ligonių, kurių būklė buvo išties rimta, organų donorystę palaikančių donorų ir šeimų skaičius Britanijoje yra ypač didelis.

Keičiant įstatymą maždaug 80 proc. britų teigė, kad palaiko organų donorystę, tačiau tik 38 proc. iš tikrųjų buvo pareiškę valią oficialiai, dovanoti savo organus. Kai žmonių buvo paklausta „kodėl?“, dauguma teigė, kad jie tiesiog to nepadarė.

Žmonės visada turi pasirinkimą

Nors organų donorystės įstatymas Britanijoje pasikeitė, tačiau žmonės vis dar turi laisvę rinktis. Net jei organų donorystė tampa numanoma galimybe, vis tiek vyksta konsultacijos su šeimomis.

Per pirmus įstatymo galiojimo metus, 66 proc. visų šeimų, į kurias kreiptasi dėl organų donorystės, kai buvo taikomas numanomo sutikimo kriterijus, sutiko paaukoti organus donorystei ir net 92 proc. pacientų sutiko tapti donorais.

Lietuvoje didelis skaičius recipientų

Lietuvoje galioja kitas - informuoto donorystės sutikimo modelis, kai organų donorais tampa tik tie asmenys, kurie geros valios bei atjautos vedini pasirašo sutikimą donorystei. Tačiau šis modelis, kaip parodė ir vykdyta apklausa Didžiojoje Britanijoje, lėtina organų transplantacijos veiklą.

Šiuo metu mūsų šalyje organų ar audinio transplantacijos laukia 544 recipientai, kurio sulaukę galėtų grįžti į įprastą gyvenimą. Tarp šių penkių šimtų žmonių – 45 laukiantys širdies, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 7 – plaučių, 113 – inkstų, 89 – kepenų, dar 149 – ragenų. Iš jų 18 transplantacijos laukiančių vaikų.

„Iš pažiūros metai iš metų mažai kintanti statistika nieko ypatinga, tačiau kiekvienas skaičius, tai žmogaus, jo šeimos gyvenimas, slepiantis itin sunkios ligos istoriją. Niekas negali pasakyti kaip greitai atsiras nauja viltis transplantuojant donoro organus ar audinius. Recipientai tinkamo donoro laukia nuo keleto mėnesių iki kelerių metų. O perkelta atsakomybė spręsti artimiesiems, ar aukoti savo artimo žmogaus organus gelbstint kito žmogaus gyvybę, būna itin sunki,“ – pažymi Artūras Bagotyrius, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius.

Jūsų šeima turi žinoti sprendimą

Nors numanomo sutikimo modelio nauda akivaizdi, tačiau specialistai ragina, kad organų donorystės sprendimas būtų žinomas jūsų šeimai bei artimiesiems, nes sunkią akimirką jie visada dalyvauja diskusijoje dėl organų aukojimo – pasirašo sutikimą, kad organai būtų panaudoti transplantacijai.

Viešojoje erdvėje sklando nemažai klaidinančios bei visuomenei nerimą keliančios informacijos. Tačiau skirtumas tarp informuoto ir numanomo donorystės sutikimo modelių iš ties nėra toks jau didelis. Svarbiausias pokyčio tikslas – donorų šeimoms bei artimiesiems palengvinti apsisprendimo momentą, kai reikia dovanoti savo artimojo organus ir taip išgelbėti kitų žmonių gyvybes.

Visuomenės pokytis

NPB vadovas pastebi, jog juntamas besikeičiantis visuomenės požiūrį į organų donorystę. Organų donorystė yra teisingas veiksmas, suteikiantis viltį ir paguodą šeimoms sunkiausiais gyvenimo momentais. Pradėkime atvirai kalbėtis apie donorystę su savo draugais ir šeima ir padėkokime kiekvienam asmeniui, kuris išsakė savo nuomonę, net jei ji kitokia nei mūsų.

„Organų transplantacija yra viena iš nedaugelio gydymo būdų, kurios negali būti atliekamos be pozityvaus visos visuomenės požiūrio, supratimo ir bendradarbiavimo. Svarbu, kad žmonės suprastų, kad net ir pasikeitus įstatymams, jie vis tiek turės pasirinkimo galimybę - dovanoti organus arba ne. Vis tiek bus privaloma atsiklausti artimųjų nuomonės ir gauti raštišką sutikimą. Tačiau artimiesiems žinant, kad būdamas gyvas žmogus neprieštaravo organų donorystei, jiems priimti sprendimą ir duoti sutikimą bus ženkliai paprasčiau,“ – sako A. Bagotyrius.

Pareikšti sutikimą po mirties transplantacijai paaukoti organus ir audinius gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo. Tai padaryti galima užpildžius sutikimą internetu https://ntb.lt, visose gydymo įstaigose bei „Eurovaistinės“ vaistinėse.