Buitinė chemija ir mikroplastikas - grėsmė gamtai ir sveikatai

Didėjant žmonių sąmoningumui, vis labiau atkreipiamas dėmesys į opias aplinkosaugos problemas, žalingas gamtai ir pačiam žmogui. Kas kenkia aplinkai – pirmiausiai kenkia pačiam žmogui. Reikšminga dalis problemų, kurias žmonės sukelia sau, kyla iš neatsakingo buitinių ar higienos priemonių naudojimo. Ar žinojote, jog mikroplastikas randamas net dantų pastoje?

Reklama

„Reikia suprasti, jog aplinkosauga, pirmiausia, gyvybiškai svarbi pačiam žmogui. Žemė išgyveno daug kataklizmų, kurių metu buvo sunaikinta gausybė besivystančių rūšių, tačiau planeta vis atsinaujindavo. Gamta turi atsinaujinimo mechanizmus, o neužkardžius žalingos veiklos, žmogaus laukia liūdnesnės prognozės“, – temą pristatė Gamtos tyrimų centro pranešėja dr. Gintarė Slavinskienė.

Pasak bendrovės „Trakų vandenys“ organizuojamos diskusijos „Kaip kiekvienas galime mažinti vandens užterštumą?“ pranešėjos, neatsakingas buitinės chemijos, perteklinis plastiko gaminių naudojimas ir netinkamas atliekų šalinimas yra pagrindinės grėsmės vandens, gamtinės aplinkos ir sveikatos saugumui.

Buitinė chemija

„Kuo veiksmingesnė cheminė valymo priemonė, tuo ji gali būti toksiškesnė aplinkai“, – teigia pranešėja. Buityje naudojami antibakteriniai valikliai nuotekų valymo įrenginiuose naikina teršalus skaidančias bakterijas. Tokiu atveju didžiausia grėsmė kyla vietinius valymo įrenginius eksploatuojantiems gyventojams. Neišvalytos nuotekos patenka į dirvožemį, paviršinius vandens telkinius ar gruntinį vandenį. „Dar blogiau jei čia pat yra geriamojo vandens gręžinys, kuriuo gyventojai naudojasi. Tokiu būdu tarša patenka ir į mūsų geriamąjį vandenį“, – pasakojo pranešėja, patardama atkreipti dėmesį į naudojamų valiklių sudėtį.

Pavojingos cheminės medžiagos neišvalytose nuotekose, patekusios į paviršinius vandens telkinius, skatina dumblių augimą, deguonies mažėjimą, taip pat ir žuvų gaišimą. Šios medžiagos kaupiasi gyvuose vandens organizmuose, o su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Pavojingų cheminių medžiagų poveikis žmogui gali pasireikšti reprodukciniais, nervų sistemos, kepenų, inkstų veiklos sutrikimais, imuniteto silpnėjimu, vėžiniais susirgimais. Siekiant to išvengti, G. Slavinskienė patarė ypač kritiškai vertinti gaminius su antibakterinėmis savybėmis ir pridėtiniais kvapais, nes juose dažniausiai naudojamos itin toksiškos cheminės medžiagos. Taip pat mažiau naudoti ar stengtis visai nesirinkti tokių buitinės chemijos priemonių, ant kurių pakuočių yra pavojingas chemines medžiagas žymintys ženklai. „Patikimą buitinės chemijos priemonę lengviausia atpažinti iš eko ženklinimo, pvz., Vokietijos „Mėlynasis angelas“, Europos Sąjungos ekologinis ženklas „ES-gėlė“, Šiaurės Europos „Baltoji gulbė“. Jei matote nors vieną iš šių ženklų – priemonė saugi“, – teigė Gintarė.

Kaip alternatyvą įvairiems valikliams pranešėja įvardijo actą, sodą ar eterinius aliejus. Pasak. G. Slavinskienės, šios priemonės yra nepelnytai pamirštos. Jos taip pat veiksmingos kaip ir sintetiniai gaminiai, be to, yra saugios.

Plastikas

Plastikai gaminami iš naftos produktų, į juos dedama įvairių priemaišų, pavojingų cheminių medžiagų. Dėl mikroplastiko poveikio gyvuose organizmuose atsiranda vidiniai įbrėžimai, sutrinka gyvybinės funkcijos. Žmogui gali pasireikšti kvėpavimo, virškinimo, reprodukcinės sistemos sutrikimų, išsivystyti vėžys.

Plačiai žinomas faktas, jog kiekvienais metais į vandenynus ir jūras patenka apie 8 mln. tonų plastiko atliekų. Didžioji dalis plastiko atliekų patenka vos iš 10 upių sistemų, esančių Afrikos ir Azijos žemynuose. Atrodo, jog problemos toli? Tačiau plastiko tarša yra opi problema ir kasdienėje žmogaus veikloje. Pasak pašnekovės, daugelis žmonių mikroplastiko suvartoja kiekvieną dieną, dažniausiai net patys to nežinodami.

„Turbūt bene labiausiai paplitęs būdas, kaip mikroplastiko dalelės patenka į mūsų organizmą, yra pakartotinis plastikinių butelių naudojimas. Kuo ilgiau naudojamas plastikinis butelis – tuo daugiau mikroplastiko išsiskiria“, – teigė pašnekovė.

Plastiko dalelės į mūsų kasdienį racioną taip pat patenka per mitybos grandinę. „Kelių, kaip plastikas patenka ant mūsų stalo, yra daug, šie – vos keli pavyzdžiai“, – pasakojo Gintarė, pridurdama, jog mikroplastiko žmonės suvartoja net gerdami arbatą iš forminių pakelių.

„Tam, kad arbatos pakelis palaikytų formą – dažniausiai dedamas plastikas. Kuo įmantresnė forma – tuo daugiau plastiko ten galima rasti“.

Mikroplastiko dalelių randama ir kai kuriose buities ar kosmetikos priemonėse, pavyzdžiui, kempinėse indams plauti ar net dantų pastoje su granulėmis. Šios medžiagos taip pat gausu ir sintetiniuose drabužiuose, kuriuos skalbiant mikroplastiko dalelės keliauja į nuotekų sistemas ir toliau – į paviršinio, požeminio vandens telkinius.

Toliau pranešėja įvardijo būdus, kaip kiekvienas galime prisidėti prie plastiko taršos mažinimo:

- vietoje plastikinių maišelių naudoti medžiaginius arba silikoninius maišelius;

- vietoje vienkartinių plastikinių puodelių naudoti daugkartinius, pagamintus iš aplinkai saugių medžiagų;

- plastikinius šiaudelius keisti į popierinius, metalinius, bambukinius, stiklinius, pagamintus iš makaronų;

- vietoje plastikinių butelių naudoti stiklines arba metalines daugkartines gertuves;

- vietoje maistinės plastikinės plėveles galima rinktis maisto plėveles iš bičių vaško ar popieriaus;

- vietoje plastikinių ausų krapštukų naudoti medinius ar popierinius;

- vietoje įprastų virtuvinių kempinėlių, naudoti kempinėles iš augalinio pluošto (pvz., kokoso, lufos) arba naudoti daugkartinį šepetėlį iš medienos su natūralaus plaušo šereliais.

- sintetinius rūbus iš poliesterio, nailono, akrilo keisti į rūbus iš natūralių medžiagų (lino, kanapių, medvilnės, šilko, bambuko, vilnos);

- renkantis arbatą pakeliuose, atkreipti dėmesį, kad pakelių sudėtyje nebūtų plastiko gaminių;

- vietoje vienkartinių plastikinių indų naudoti indus iš palmių lapų, cukranendrių, kokoso, metalo ir pan.;

- vietoje skysto muilo ar šampūno plastikinėse pakuotėse rinktis kietuosius muilus ir šampūnus;

- rinktis mažiau gamtinei aplinkai pavojingas plastiko rūšis. Plastikai pažymėti 1 (PET), 2 (HDPE), 4 (LDPE) ir 5 (PP) numeriais yra lengviau perdirbami, juose mažiau toksiškų priedų. Plastikai Nr. 3 (PVC), 6 (PS) ir 7 (OTHER) yra patys pavojingiausi, juose yra gausiai naudojami įvairūs priedai, turintys toksinį poveikį žmogui ir gamtai. Šias plastiko rūšis sunku perdirbti. Patys saugiausi yra bioplastikai, pagaminti iš gamtinių medžiagų.

Apibendrindama G.Slavinskienė palinkėjo kasdienio vartojimo produktus rinktis sąmoningai. „Egzistuoja gausybė alternatyvų, kurios yra draugiškos gamtai ir žmogui. Tiesiog prieš renkantis, ką pirkti, verta atidžiai perskaityti etiketę“, – patarė pranešėja.