Būkite atidūs – saulės patrulių reidas Vilniuje
Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras liepos 29–31 d. organizuoja informacinę akciją „Saulės patruliai“. Jos metu biuro darbuotojų bus aplankyti 5 oficialiai įteisinti paplūdimiai: Salotės ežeras, Neries (Žirmūnų, Valakupių I ir II) ir Žalieji ežerai.
Akcijos metu atvykę į maudyklas, besimėgaujantiems saulės voniomis gyventojams dalinsime informacines korteles „Mylėk odą, kurioje gyveni“, mažiesiems - prevencines spalvinimo knygeles „Vaikų draugė saulutė“. Matuosime ultravioletinių spindulių indeksą. Teiksime informaciją, kaip saugiai mėgautis saulės teikiamais malonumais. Mielai atsakysime į poilsiautojų klausimus šia tema.
Pastaba: akcija vyks, jeigu diena bus saulėta, tinkama deginimuisi. Apie pasikeitusias akcijos dienas informacijos ieškokite adresu www.vvsb.lt arba skambinkite.
Liepos mėn. 29 d.:
11:00–15:00 - Valakupių I, Valakupių II ir Žirmūnų paplūdimys.
Liepos mėn. 30 d.:
11:00–15:00 - Žaliųjų ežerų paplūdimys.
Liepos mėn. 31 d.:
11:00–13:00 - Salotės ežero paplūdimys.
Kasmet pasaulyje konstatuojama milijonai nemelanominio ir melanominio odos vėžio atvejų. Jeigu pirmasis gali būti chirurgiškai pašalinamas ir retai būna mirtinas, tai piktybinė odos melanoma šviesiaodžiams žmonėms realiai yra mirtina. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) teigimu, odos vėžys ir piktybinė odos melanoma yra skaudžiausios UV spindulių nulemtos sveikatos problemos.
Nuo 50 iki 90 proc. odos vėžio atvejų yra sąlygoti UV spinduliuotės. UV – pagrindinė etiologinė priežastis, skatinanti odos vėžių vystymąsi. Vis didėjančias sergamumo odos vėžiu tendencijas lemia nesaikingas (ypač jaunimo) ir neteisingas deginimasis saulėje, tiesioginis saulės spindulių poveikis organizmui, taip pat odos pigmentinis tipas.
Įvairiuose literatūros šaltiniuose gausu nuorodų apie pasaulinę odos vėžio epidemiją. PSO teigia, kad didžiausios odos vėžio rizikos teritorijos yra tos šalys, kurių piliečiai blyškiaodžiai, o įdegis – grožio etalonas. Tokių šalių grupei galima priskirti ir Lietuvą. Nors Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis (Australija, N. Zelandija, Š. Amerika, Š. Europa), sergančiųjų melanoma mažiau, tačiau pastebima, kad jų nuolat daugėja, t. y. išlieka tokia pati tendencija kaip ir visame pasaulyje. 1992 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 938 nauji odos vėžio atvejai, tuo tarpu 2011 metais šis skaičius išaugo iki 3515 naujų odos vėžio atvejų ir sudarė 18,3 proc. visų naujai diagnozuotų piktybinių navikų (Vilniaus mieste odos onkologiniai susirgimai sudarė net 21,8 proc. naujai registruotų onkologinių susirgimų). Moterų tarpe sergamumas piktybiniais odos navikais buvo pirmoje vietoje ir sudarė 24,7 proc. visų naujai diagnozuotų piktybinių navikų moterims, vyrų tarpe – antroje vietoje ir sudarė 17,1 proc. visų naujai diagnozuotų atvejų 2011 m. Nors skaičiuose atsispindi ir patobulėjusi ligos diagnostika, atsiranda ir naujų susirgimus lemiančių faktorių – klimatinių sąlygų kaita bei stresas. Manoma, jog pagrindinė to priežastis – ultravioletinis saulės spinduliavimas ir netinkami buvimo saulėje įpročiai.
Prognozuojama, jog odos melanoma dėl greito metastazavimo ir didėjančio vis jaunesnio amžiaus žmonių sergamumo taps pačiu pavojingiausiu vėžiu. Nuolatinis melanomos ir kitų odos vėžio bei ikivėžinių susirgimų skaičiaus didėjimas kelia efektyvesnės apsaugos nuo saulės spindulių poreikį, juo labiau, kad odos vėžys yra laikomas vienu iš tų, kurių galima išvengti, o anksti diagnozavus ir išgydyti.
Kasmet daugiau nei 7 mln. žmonių miršta nuo vėžio. 40 proc. atvejų buvo galima išvengti. Tai reiškia, kad 4 iš 10 mirčių dėl su ultravioletine spinduliuote susijusio vėžio atvejų galima išvengti vengiant vėžį sukeliančių rizikos veiksnių.
Norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:
vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);
nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;
avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės (akių ragena, tinklainė ir lęšiukas yra labai jautrūs saulės spinduliams, tiesioginiai saulės spinduliai gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemelanominių akių ligų atsiradimą), kurie turėtų būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru (sugeriančiu nuo 99 iki 100 proc. UV-A ir UV-B spindulių);
prisiminti, jog lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio;
gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;
vengti putojančių ar kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai ir taip netenka daug vandens;
neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vistiek prasiskverbia į odą;
nepiktnaudžiauti saule, norint išsigydyti spuogus (nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink spuogus dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, to pasekoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis);
naudoti kremus su SPF 15 ir daugiau;
jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi.
Aplinka gali tapti žalinga sveikatai, jei žmogus nemoka jos teisingai įvertinti ir saugiai joje elgtis. Tad atminkite, jog apsauga nuo UV spindulių yra svarbi visus metus, ne vien vasarą ar laiką leidžiant paplūdimyje!
Susiję straipsniai
