Černobylio katastrofos pasekmės skatina atsakingiau įvertinti energetinį saugumą

Nuo Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos praėjo jau 30 metų, tačiau pasekmės, padaryta žala jaučiama ir skaičiuojama iki šiol. Spaudos konferenciją surengusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė pabrėžė, jog įvertinę jau įvykusių atominių katastrofų padarinius turime ypač didelį dėmesį sutelkti ne tik į savo, bet ir kitų šalių energetinį saugumą.

Reklama

„Kaimyninės valstybės siekis pasistatyti atominę elektrinę ne tik kelia nerimą, bet ir dar kartą kviečia atsakingai įvertinti energetinį saugumą, galimas pasekmes žmonių sveikatai, ekologijai“, – minint 30-ąsias AE katastrofos metines kalbėjo Seimo narė O. Leiputė.

Lietuviai, likvidavę avarijos pasekmes, šiandien skundžiasi jau ne viena, o net keliomis ligomis. Atsižvelgus į černobyliečių prašymus, iš buvusios Sapiegos poliklinikos profilaktiniai sveikatos patikrinimai nuo 2015 metų vykdomi Šeškinės poliklinikoje.

„Černobyliečiai patenkinti pasiteikusia sveikatos patikrinimo įstaiga ir tvarka. Sudaryta nauja specialistų komisija ligų sąsajai su dalyvavimu likviduojant Černobylio (AE) avarijos padarinius nustatyti. Pasikeitusi įvairių sričių gydytojų komisija vykdo aktyvią profilaktinių tikrinimų priežiūrą, susieja net kelis susirgimus“, – apie pasikeitusią sveikatos priežiūros tvarką kalbėjo Lietuvos judėjimo „Černobylis“ ekspirmininkas Gediminas Jančiauskas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas teigė, jog Černobylio (AE) padarinių likviduotojai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, todėl visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos jiems apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, nepriklausomai ar jie yra dirbantys, ar ne.

„Černobylio (AE) avarijos padarinių likviduotojams medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos ne tik kaip ligoniams, paveiktiems radiacijos, bet ir turintiems kitų biosocialinių funkcijų sutrikimų (sutrikusi galimybė orientuotis, judėti, apsitarnauti, bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti). Savivaldybės iš savo biudžetų lėšų kartą per metus gali padengti 18 dienų maitinimo ir pragyvenimo išlaidas skirtai ambulatorinei medicininei reabilitacijai“, – sanatorinio gydymo paslaugų kompensavimo tvarką įvardijo viceministras V. Gavrilovas.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, valstybines pensijas gavo 1276 Černobylio avarijos padarinių likviduotojai. 2015 m. šioms pensijoms mokėti panaudota daugiau nei 1 mln. eurų.

„Patyrusiems žalą likviduojant avarijos padarinius, priklausomai nuo netekto darbingumo, mokamos vienkartinės kompensacijos nuo 835 iki 2086 eurų. Asmenų, mirusių nuo ligos, susijusios su dalyvavimu likviduojant avarijos padarinius, šeimos nariams išmokama 4171 euro vienkartinė kompensacija. Taip pat piliečiams, dalyvavusiems likviduojant Černobylio (AE) avarijos padarinius mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis“, – paramą AE avarijos padarinių likviduotojams įvardijo viceministras A. Šešelgis.

„Po trisdešimties metų, prisimindami Černobylio tragediją, mes turėtume nepamiršti jos likvidavimo darbuose dalyvavusių žmonių ir jų šeimų. Likusiems gyviems turime skirti dar didesnį dėmesį jų sveikatai ir socialiniai aplinkai“, – įsitikinusi Seimo narė O. Leiputė.

1986 m. balandžio 26 d. įvyko didžiausia pasaulyje atominės jėgainės avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Sprogus reaktoriui ir kilus gaisrui į aplinką pateko 190 tonų radioaktyviųjų medžiagų. Žmonės Černobylyje buvo apšvitinti 90 kartų daugiau nei sprogus bombai Hirosimos mieste Japonijoje. Įvairiais skaičiavimais dėl priežasčių susijusių su katastrofa žuvo 10 tūkst. žmonių, dar 3,5 milijono susirgo.