Černobylio tragedijos pasekmės visuomenės sveikatai vis dar jaučiamos

Balandžio 26 diena primena vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių tragedijų – 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje. Šios avarijos metu radioaktyviomis medžiagomis buvo užterštos didelės teritorijos, daugybė gyventojų bei avarijos likviduotojų patyrė jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą.

Tai buvo didelis akstinas pasvarstyti apie branduolinės energetikos saugumą bei jos vystymosi perspektyvas. Po šios avarijos užtikrinant branduolinės energetikos saugumą buvo imtasi daugybės priemonių, kurios garantavo, kad tikimybė kilti tokioms avarijoms yra labai maža. Nors prieš porą metų įvykusi avarija Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje vėl išgąsdino pasaulį. Šios avarijos pobūdis ir pasekmės iš esmės skyrėsi nuo Černobylio avarijos, tačiau tai įpareigoja toliau tobulinti visas priemones, kurios padėtų išvengti galimo aplinkos užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis bei gyventojų papildomos apšvitos.

Nors po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo pakankamai daug metų, avarijos liekamasis poveikis vis dar jaučiamas. Didžiausią poveikį Lietuvos gyventojams lėmė radioaktyvusis jodas, kuris iš karto po avarijos su oro srautų pernaša pasklido mūsų šalies teritorijoje. Radioaktyvaus jodo bei kitų radionuklidų, pasklidusių Černobylio atominės elektrinės aplinkoje, poveikį patyrė ir mūsų šalies piliečiai, dalyvavę avarijos likvidavimo darbuose. Radioaktyvaus jodo pusėjimo trukmė yra palyginti neilga, todėl poveikis trūko tik kurį laiką, tačiau radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė yra apie 30 metų, kiekis dėl pusėjimo vis dar išlieka nepakitęs. Lietuvos teritorija daugiausiai buvo užteršta ilgaamžiais radionuklidais ¹³⁷Cs ir ⁹⁰Sr. Šie radionuklidai gyvame organizme patenka į raumenis bei kaulus, ir švitina iš vidaus. Kultivuojamose dirvose radionuklidai susimaišė ir migravo į gilesnius sluoksnius, tačiau miško paklotėje, nekultivuojamose pievose radionuklidai tebėra viršutiniuose dirvos sluoksniuose.

Siekiant įvertinti, koks liekamojo užterštumo poveikis Lietuvos gyventojų apšvitai bei sveikatai, Radiacinės saugos centras vykdo eilę priemonių: maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens radiologinę stebėseną, kurios rezultatai naudojami gyventojų gaunamai apšvitai įvertinti, bei įgyvendina atskiras programas, skirtas radionuklidų liekamajam užterštumui po Černobylio avarijos šalies teritorijoje nustatyti. Tam atliekami dirvožemio radiologiniai tyrimai labiausiai po avarijos užterštose teritorijose – pietvakarinėje bei vakarinėje šalies dalyse. Dirvožemio tyrimų rezultatai rodo, kad ¹³⁷Cs tebėra dirvos paviršiuje, vertikaliai pasiskirstęs 30 cm gylyje. Jo kiekis yra žymiai mažesnis, nei buvo išmatuotas pirmaisiais metais po avarijos, tačiau ir likęs kiekis vis dar lemia kai kurių maistui vartojamų produktų užterštumą ¹³⁷Cs. Atliekant įvairių maisto produktų radiologinius tyrimus, daugiausia ¹³⁷Cs nustatoma valgomuosiuose miško grybuose. Kai kuriose grybų rūšyse šio radionuklido kiekis beveik siekia leistinąjį, higieniškai normuotą lygį. Grybai, surenkami pietvakarinėje ir vakarinėje šalies teritorijos dalyse, per kurias praslinko radioaktyvusis debesis, sukaupia didesnį 137Cs kiekį nei grybai, surenkami kituose šalies miškuose. Įvertinus gyventojų apšvitą dėl maisto produktų užterštumo radionuklidais, apšvita yra palyginti nedidelė, tačiau apšvitos vertinimas turi būti ilgalaikis visuomenės sveikatos užtikrinimo uždavinys.

Avarijos Černobylio ir Fukušimos atominėse elektrinėse bei jų pasekmės įpareigoja visas šalis būti tinkamai pasirengusioms reaguoti joms įvykus arba padaryti viską, kad panašios avarijos neįvyktų.

Radiacinės saugos centras