Česnakas kaip antibiotikas: šešios vartojimo klaidos

Visi žinome, kad česnakas yra natūralus antibiotikas, galintis padėti įveikti infekciją ar kokį kitą negalavimą.

Vis dėlto, jeigu norite, kad česnakas atliktų savo darbą ir apsaugotų jūsų sveikatą, labai svarbu žinoti, kaip jį tinkamai vartoti. Kitaip jo nauda sumenks ir rezultatai nebus tokie, kokių tikėjotės, rašo healthyandnaturalworld.com.

Reklama

Štai dažniausiai pasitaikančios česnako, kaip antibiotiko, vartojimo klaidos.

Pirma klaida: pervirtas česnakas

Česnakas dažnai naudojamas maisto pagardinimui, tačiau neturite pamiršti, kad terminio apdorojimo metu naikinama aktyvi jo medžiaga alicinas. Tai yra vienas sieros junginių, kuris aktyvuojamas tuomet, kai česnakas kramtomas, pjaustomas ar tarkuojamas. Tačiau karštis atlieka priešingą veiksmą, tad verdant ar kepant česnaką mažėja jo gydomasis potencialas, tad to reiktų vengti.

Štai puikus patarimas, kaip kepant ar verdant česnaką išsaugoti maksimalią jo gydomąją naudą: susmulkinkite česnaką likus 10 minučių iki jo terminio apdorojimo – per šį laiką stipriai gaminsis alicinas, todėl česnakas taps atsparesnis karščiui. Paskui virkite ar kepkite česnaką ant žemos ar vidutinės ugnies ir neilgai (iki 15 minučių).

Kaip teisingai vartoti česnaką: valgykite žalią.

Antra klaida: vartojami česnako papildai

Kai kurie žmonės, norėdami išvengti česnako stipraus kvapo ir aštraus skonio nusprendžia verčiau vartoti jo papildus. Tačiau, kaip dažniausiai būna, lengvas kelias nėra veiksmingas. Kaip jau buvo minėta, siekiant suaktyvinti česnako gydomąjį junginį, būtina vartoti žalią smulkintą česnaką. Nei tabletės, nei milteliai, nei džiovinti česnakai neturi to gydomojo potencialo, koks būdingas natūraliam česnakui.

Aštrus fosforo dujų kvapas dingsta česnaką džiovinant ar termiškai apdorojant, tačiau taip pat dingsta ir dalis jo naudingųjų savybių. Džiovintas česnakas pasižymi antioksidaciniu poveikiu, gali kovoti su laisvaisiais radikalais, tačiau niekada negali to padaryti tokiais mastais, kaip žalias česnakas. Taigi, jeigu gydotės vartodami česnaką, prisiminkite, kad jo kramtymas kai kuriais atvejais savo veiksmingumu prilygsta penicilino vartojimui. Tai moksliškai įrodyta.

Kaip teisingai vartoti česnaką: vartokite natūralų česnaką.

Trečia klaida: vartojamas senas česnakas

Įsitikinkite, kad jūsų vartojamas česnakas yra šviežias, nelaikytas pernelyg ilgai. Šviežio česnako skiltelės viduryje yra žalia juostelė. Kaip ir visada, ekologiški česnakai yra vertingiausi.

Kaip teisingai vartoti česnaką: vartokite šviežią česnaką.

Ketvirta klaida: vartojama per mažai česnako

Jeigu pasiryžote infekcijas nugalėti natūraliomis priemonėmis, teks suvalgyti nemažai česnako. Vos viena nedidelė skiltelė ligos tikrai neįveiks. Gydomoji dozė – dvi-trys vidutinio dydžio skiltelės per dieną. Ne vienam du kartus per dieną suvalgant dvi-tris skilteles česnako pavyko įveikti tikrai rimtas infekcijas.

Kaip teisingai vartoti česnaką: vartokite pakankamai česnako – gydomąją dozę.

Penkta klaida: pamirštama skrandžio flora

Kadangi česnakas veikia kaip antibiotikas, dideli jo kiekiai gali paveikti žarnyno florą ir sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Todėl kaip ir cheminių antibiotikų atveju, siekiant atkurti žarnyno pusiausvyrą, reikia vartoti probiotikus.

Geriausias būdas – fermentuoti maisto produktai, kuriuose gausu gerųjų bakterijų. Pavyzdžiui, natūralus jogurtas, arbatinis grybas, sojų pasta (misas), fermentuotos daržovės (rauginti kopūstai, kimči – tradicinis korėjietiškas valgis, gaminamas iš fermentuotų daržovių ir įvairių prieskonių). Jeigu sunku gauti yikro fermentuoto maisto, galima įsigyti probiotikų papildų.

Kaip teisingai vartoti česnaką: pasirūpinkite gerosiomis žarnyno bakterijomis.

Šešta klaida: nesilaikoma sveikos mitybos

Negalima tikėtis, kad česnakas vienas nudirbs visą darbą. Kad sveiktumėte, būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo ir subalansuotos mitybos modelio. Jeigu valgysite daug cukraus turintį ir stipriai apdorotą maistą, tai susilpnins jūsų imuninę sistemą. Kad jūsų pastangos nenueitų veltui, rinkitės sveiką maistą: daržoves, vaisius, probiotinius maisto produktus, sveikus aliejus, liesus baltymus ir daug gero vandens.

Kaip teisingai vartoti česnaką: rinkitės sveiką maistą.

Patarimai, kaip valgyti šviežią česnaką

Taigi jau išsiaiškinome, kaip kaip antibiotikas česnakas veiksmingiausias žalias ir šviežias, tačiau jo grynas skonis ne visiems patinka. Nepaisant visko, kai kurie stengiasi česnako valgyti pakankamai.

Žolininkai Davidas Winstonas ir Merrily A. Kuhn rekomenduoja jo skilteles susmulkinti ir palikti pastovėti 10-15 minučių. Tada česnaką galima sumaišyti su jogurtu, obuolių sultimis, medumi ar kokiu kitu produktu, kuris leis lengviau suvalgyti česnaką.

Patarimas, kaip sušvelninti česnako kvapą: kad suvalgius česnako iš burnos nesijaustų jo kvapas, pabaigoje valgykite petražolių.

Ar galima valgyti žalią česnaką tuščiu skrandžiu?

Kartais patariama kramtyti česnako rytais prieš pusryčius, netgi negėrus vandens (gali prireikti stiklinės vandens deginimui sumažinti, ypač jeigu suvalgote daugiau nei vieną česnako skiltelę). Toks režimas duoda gerų rezultatų.

Vis dėlto, nepamirškite, kad kai kuriems žmonėms žalias česnakas nieko nevalgius gali sukelti virškinimo sistemos sudirgimą. 2005 metais leidinyje „American Family Physician“ pristatytas tyrimas atskleidė, kad „vartojant didelius žalio česnako kiekius, ypač tuščiu skrandžiu, gali išsivystyti virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių putimas ir žarnyno floros pokyčiai“.

Visada patariama pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti organizmo reakciją. Tai svarbu dar ir todėl, kad kai kurie žmonės yra alergiški česnakui. Gali pasireikšti įvairūs simptomai, pavyzdžiui, vidurių pūtimas, viduriavimas, pykinimas ir įvairios odos reakcijos (bėrimas ir egzema). Tačiau net žalio česnako netoleruojantys žmonės gali jį vartoti nedideliais kiekiais, nes nepageidaujami simptomai pasireiškia tik padidinus suvartojamo česnako kiekius. Daugumai žmonių česnako vartojimas neturi jokio šalutinio poveikio.

Medicininiais tikslais česnakas vartojamas jau daugiau kaip tris tūkstančius metų. Dar Hipokratas jį skirdavo gimdos kaklelio vėžiui gydyti, o Albertas Schweitzeris jį naudojo dizenterijos gydymui Afrikoje. Šį senovinį antibiotiką palankiai vertina ir mokslininkai, ir natūralios medicinos specialistai visame pasaulyje. Taigi, kai kitą kartą susidursite su infekcija, jau žinote, ką reikia daryti.