Chemoterapija į kepenis gydomiems pacientams vėžys progresuoja lėčiau

 Melanoma yra dažniausiai žinoma kaip odos piktybinis navikas, tačiau neretai ji išsivysto ir kituose organuose. Tarp jų – akyje.

 Akies melanoma -  antra pagal dažnumą melanomos lokalizacija

 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus  gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė informavo, kad akies melanoma yra antra pagal dažnumą melanomos lokalizacija organizme. Ji pasitaiko 2-6 iš 10 tūkst. gyventojų. Dažniausi akies melanomos požymiai yra pasikeitusi rainelės spalva, defektas ant rainelės ar junginės, pablogėjęs regėjimas, akies paraudimas, skausmas, išsivertimas.

 Šiuos navikus diagnozuoja oftalmologai, o vėliau, priklausomai nuo ligos išplitimo, gydant gali prisidėti oftalmologai, radioterapeutai ir chemoterapeutai. Pradinėse stadijose taikomas operacinis gydymas, lazeroterapija ar spindulinė terapija. Jei atsiranda metastazių – taikoma chemoterapija arba biologinė terapija.

 Metastazės kepenyse ir jų gydymas

 Daugiau nei pusei akies melanoma sergančių pacientų per penkerius metus nuo diagnozės liga metastazuoja, dažniausiai nustatomas išplitimas į kepenis. Esant kepenų metastazėms pacientai išgyvena 2-4 mėn. Tik vienas iš dešimties ligonių išgyvena daugiau nei metus.

Esant tik metastazėms kepenyse efektyvus gydymo metodas gali būti izoliuota intraarterinė chemoterapija į kepenis.

 Gydymo metodas, vadinamas perkutanine intrahepatine perfuzija, sukurtas siekiant kepenis paveikti aukštomis vaistų dozėmis. Vaistai (šiuo atveju mepfalanas 3 mg/kg kūno masės doze) leidžiami specialiu kateteriu, įleistu į kepenų arteriją. Iš kepenų venų ištekantis kraujas pirmiausiai surenkamas ir filtruojamas pašalinant didžiąją vaisto dalį, išvalytas kraujas grąžinamas į organizmą. Naudojant šį metodą vaistų poveikis apsiriboja kepenų metastazėmis, todėl išvengiama daugelio nepageidaujamų poveikių visam organizmui. Priklausomai nuo kepenų rodiklių perkutaninė intrahepatinė perfuzija gali būti atliekama kas 4-6 savaites.

Šio metodo efektyvumas įrodytas III fazės randomizuotu tyrimu, kurį atliko JAV Nacionalinis vėžio institutas. Į tyrimą įtraukti 93 ligoniai atsitiktinai suskirstyti į perkutaninės intrahepatinės perfuzijos arba geriausio alternatyvaus gydymo grupes. Pastaruoju atveju pacientams skirtas interleukinas, ipilimimabas, chemoembolizacija, kitų rūšių chemoterapija. Tyrimo rezultatai buvo stulbinantys: perkutanine perfuzija gydytų ligonių grupėje laikas iki ligos progresijos buvo 8 mėnesiai, o alternatyviais metodais gydytų ligonių grupėje tik 1,6 mėnesio. Bendro išgyvenamumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė, kadangi pabaigus studiją daugeliui palyginamosios grupės ligonių buvo taip pat atlikta intrahepatinė perfuzija.

Intrahepatinė perfuzija gali būti naudojama ne tik melanomos, bet ir kitų navikų, metastazavusių į kepenis, gydymui.  

„Intrahepatinė perfuzija yra eksperimentinis gydymo metodas. Šio metodo platesnį panaudojimą praktikoje riboja specialios technikos poreikis ir patirties stoka. Reikia tikėtis, kad džiuginantys klinikinių tyrimų rezultatai paskatins šio metodo taikymą ir Lietuvoje“, - sakė onkologė E. Baltruškevičienė.

 vlmedicina.lt

 Šaltiniai

 Pingpank JF et al. Percutaneous hepatic perfusion (PHP) vs. best alternative care (BAC) for patients with melanoma liver metastases. EJC 2011, 47 (Supl. 1)

 Pingpank JF et al. Percutaneous hepatic perfusion with melphalan for patients with unresectable liver metastases of neuroendocrine tumors (MNET). EJC 2011, 47 (Supl. 1).