Cistito pinklėse
Nemalonus perštėjimas ir dažnas noras šlapintis – pirmi nemalonūs cistito požymiai. Kaip apsisaugoti nuo šios ligos?
Sukelia bakterijos
Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys sako, kad cistitą (šlapimo pūslės uždegimą) sukelia dažniausiai įvairios bakterijos – žarnyno lazdelės, stafilokokai, rečiau – grybeliai, virusai. Mikroorganizmai į šlapimo pūslę gali patekti dvejopai: dažniausiai iš šlaplės (šlapimkanalio) arba nuo tarpvietės, jei ji užteršta (išmatų likučiais, kitokiais nešvarumais), rečiau kraujo keliu iš kituose organuose esančių infekcijos židinių. Tiesioginis užsikrėtimo kelias, kai užkrato patenka per šlapimkanalį, dažnesnis moterims, ypač stokojančioms asmens higienos įgūdžių.
Moterys serga dažniau
J. Kastys pabrėžė, kad moterys cistitu serga dažniau nei vyrai ir tai lemia daugiausia anatominiai jų kūno ypatumai: trumpa (vos 2–4 cm ilgio) šlaplė, per kurią patogenams lengviau iš išorės prasibrauti iki šlapimo pūslės. Be to, moterų šlapimo ir lytiniai takai yra arti vienas kito, o tai sudaro sąlygas migruoti mikroorganizmams.
Riziką susirgti cistitu moterims didina ir kai kurios gyvenimo, elgsenos ypatybės: dažnesni dubens organų peršalimai, dažniausiai dėl netinkamos aprangos, partnerių kaita ir kt. Užsienio medicinos literatūroje aprašomas moterų vadinamasis medaus mėnesio cistitas, susijęs su dažnu ir labai audringu lytiniu santykiavimu, vaginalinio ir analinio sekso kaita ir kitomis priežastimis.
Vyrų šlaplė siekia keliolika centimetrų ir tai yra patikimesnis apsauginis barjeras. Vyrams cistitą dažniau sukelia prostatos patologija (padidėjimas, hiperplazija), dėl kurios šlapimui sunkiau nutekėti iš šlapimo pūslės: šlapimas susitvenkia pūslėje, todėl susidaro sąlygos infekcijai ir uždegimui. Panašiai gali atsitikti, jei sutrinka šlapimo pūslės veiklą (susitraukimus) reguliuojančių nervų funkcija, pavyzdžiui, persirgus insultu, po nugaros smegenų traumos, sergant išsėtine skleroze ir kt.
Ri zika turintiems antsvorio
Cistitas taip pat dažniau vargina nutukusius žmones, sergančiuosius diabetu (abiejų lyčių), nes „saldokas“ šlapimas yra palanki terpė mikroorganizmams daugintis, be to, diabetas susilpnina imunitetą. Cistitu dažniau serga senyvo amžiaus žmonės, nes jie nelinkę paisyti asmens higienos.
Cistitą gali sukelti šlapimo pūslės akmenys ar akmenukai, iš inkstų nuslinkę žemyn į šlapimo pūslę, ir kiti veiksniai: spindulinis dubens organų navikų gydymas, kai kurie vaistai (antinavikiniai ir kt.). Bet kokios kilmės cistitą gali provokuoti peršalimas.
Nemalonūs simptomai
Ūminis cistitas pasireiškia staiga atsiradusiu skausmu ar deginimo jausmu šlapimo pūslės srityje, kartais pilvo apačioje, sustiprėjančiu šlapinantis. Taip pat atsiranda nenumaldomas noras ir poreikis dažnai šlapintis, bet pasišlapinama nedaug, skausmingai. Pasikeičia šlapimo spalva (šlapimas tampa tamsesnis, drumstas, kartais rausvas), atsiranda blogas kvapas. Pablogėja bendra sveikatos būklė: ligonis jaučiasi silpnesnis, gali pakilti kūno temperatūra.
Galimos komplikacijos
Jei žmogaus imunitetas stiprus, ūminis cistitas dažniausiai praeina be pėdsakų. Kartais negydomas cistitas komplikuojasi ar gali pereiti į lėtinį, ypač jei nepašalinama ar kartojasi ligą sukėlusi priežastis (peršalimai, nuolat nepaisoma higienos). Pavojingiausia cistito komplikacija – inkstų infekcija (mikrobais užterštas šlapimas refliuksu pakyla aukštyn į inkstus). Todėl cistitą visada reikia gydyti labai rūpestingai.
Vaistų ir žolelių pagalba
Gydytojas teigia, kad nesunkus ūminis cistitas dažniausiai praeina be gydymo per 4–9 dienas. Daugumai pacientų netgi neprireikia gydytojo pagalbos (jos nederėtų atsisakyti rizikos grupių asmenims: sergantiesiems diabetu, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiesiems insultą ar stuburo traumų).
Efektyvią pagalbą pacientas gali suteikti pats sau namų sąlygomis: numalšinti šlapimo pūslės skausmą padės analgetikai – paracetamolis, ibuprofenas, deksketoprofenas ar kiti vaistai, spazmus atpalaiduos nošpa.
Ligoniui rekomenduojama gerti daug (ne mažiau 1,5–2 litrų per dieną) skysčių – jie skatina šlapimo gamybą, todėl šlapimo pūslė išplaunama, pašalinami mikrobai, uždegimo medžiagos, be to, atskiestas šlapimas ne toks sūrus, todėl mažiau dirgina šlapimo pūslę, šlapimkanalį, šlapinantis mažiau skauda. Gerti tinka bet kokius skysčius, tačiau patariama atsisakyti rūgščių, sūrių, aitrių gėrimų. Rekomenduojami šarminiai mineraliniai vandenys, lengvas geriamosios sodos tirpalas. Padės ir antiseptinių, dezinfekuojamųjų savybių turintys vaistažolių nuovirai (petražolių, rugiagėlių, takažolių, meškauogių, spanguolių, bruknių). Jie skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antiseptiškai, naikina mikroorganizmus ir stabdo jų dauginimąsi.
Gydytojai dažniausiai skiria antibiotikų. Geriausia, jei antibiotikas būtų parenkamas pagal cistito sukėlėją, jo jautrumą antibiotikui, bet kasdieninės praktikos sąlygomis dažniausiai antibiotikai skiriami orientuojantis pagal galimus dažniausius sukėlėjus (kad vaistas veiktų žarnyno lazdelę, kitus patogenus). Vaistais cistitas gydomas 5–7 dienas.
Būtina profilaktika
Norint apsisaugoti nuo cistito svarbu:
asmens ir lytinė higiena, sveikas gyvenimo būdas;
vengti peršalimų;
geriau praustis po dušu negu vonioje (tai ypač aktualu moterims);
tualete visada gerai išsišlapinti, pilnai ištuštinant šlapimo pūslę;
atsiradus norui šlapintis, nedelsiant tai padaryti;
dėvėti medvilnines (o ne sintetines) apatines kelnaites, gerai sugeriančias drėgmę;
pasituštinus nusivalyti braukiant popieriumi nuo priekio (lytinių organų) išeinamosios angos link, tai ypač rekomenduojama moterims;
tinkamai apsiprausti (rankas, lytinių organų sritį ir visą kūną) prieš lytinius santykius ir po jų. Naudoti lubrikantus (jei reikia), kad būtų mažiau traumuojami lytiniai organai;
pasišlapinti reikėtų ne tik prieš lytinę sueitį, bet ir po jos, nes šlapimas išplauna lytinius takus ir galimus patogenus, patekusius santykiavimo metu;
gydyti ligas, skatinančias cistitą ar jo pasikartojimą: diabetą, prostatos hiperplaziją, stuburo smegenų pažeidimus.
Dovilė Joneliūnienė,
Susiję straipsniai
