Citomegalo virusas yra turbūt vienas plačiausiai paplitusių ligų sukėlėjų pasaulyje. Tai DNR virusas, kuris po pirminės infekcijos žmogaus organizme dažniausiai pereina į latentinę būseną. Citomegalo virusinė (CMV) infekcija gali paūmėti nusilpus imunitetui dėl įvairiausių priežasčių.
Virusas komplikuoja gydymą
Neseniai paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad citomegalo virusas susijęs su uždegiminių žarnyno ligų, ypač opinio kolito, paūmėjimais.
Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos yra autoimuninės ligos, jos pačios savaime jau reiškia imuninės sistemos disbalansą. Kita vertus, šioms ligoms gydyti skiriami imuninę sistemą veikiantys preparatai. Krono ligos eigą citomegalo virusinė infekcija lemia nedaug, tačiau pastaruoju metu atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog tai gali būti vienas esminių faktorių, komplikuojančių opinio kolito gydymą. Ši virusinė infekcija dažniausiai indukuoja opinio kolito atsparumą vieniems pagrindinių vaistų – steroidiniams hormonams, skiriamiems gydymui.
Apžvalgos autoriai rekomenduoja gydymui atspariais opinio kolito atvejais paimti mėginius iš žarnos gleivinės ir ištirti juos imunohistocheminiais metodais – ieškant citomegalo virusinės infekcijos požymių. Net keliuose tyrimuose šios infekcijos gydymas sergant opiniu kolitu padėjo pacientams pasiekti ir uždegiminės žarnyno ligos kontrolę, taip pat sumažino chirurginių operacijų dažnį.
„Sergant sunkesnės formos opiniu kolitu pablogėjimą gali sąlygoti oportunistinės infekcijos, kurių viena yra citomegalo virusas. Jis gali
apsunkinti ligos eigą, tad visuomet ieškoma tiek to viruso antikūnų, tiek žarnyno gleivinėje biopsijos metu viruso kolonijų, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Žilvinas Šukys. - Jei titras mažas, specifinio gydymo netaikome, jei didelis ir sąlygoja ligos eigą - taikomas priešvirusinis gydymas.“
Citomegalo viruso atvejų, anot jo, nustatoma nedaug, vienas kitas atvejis.
Sergamumas, pasireiškimas, gydymas
Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad citomegalo virusinės infekcijos sergamumo mastai nėra tiksliai žinomi, nes užsikrėtimas CMV pasireiškia nuo jaunų asmenų infekcinės mononukleozės sindromo ar naujagimių įgimto CMV sindromo iki - dažniausiai - simptomų nesukeliančios infekcijos.
„Sunkiausios CMV infekcijos formos pasitaiko imunosupresuotiems asmenims – sergantiems AIDS, po kaulų čiulpų, organų transplantacijų, taip pat asmenims, vartojantiems imunosupresuojančius medikamentus sergant raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu, Krono liga, psoriaze. Išsivysčiusiose šalyse apie 50-70 proc. bendrosios populiacijos turi antikūnus prieš CMV, o tai rodo, kad CMV paplitęs visame pasaulyje“, - pasakojo infekcinių ligų gydytoja.
Virusas perduodamas iš žmogaus žmogui per kvėpavimo takus, taip pat lytiniu keliu, per seiles, šlapimą, pieną. Apie 1 proc. moterų, užsikrėtusių iki pastodamos, perduoda virusą vaisiui gimdoje.
Normalios imuninės būklės asmenims pirminė CMV infekcija reiškiasi infekcinės mononukleozės sindromu. Dažniausi nusiskundimai: karščiavimas iki 38-40 laipsnių C, didelis nuovargis, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Kartais gali kartu būti ir tonzilitas, limfmazgių padidėjimas, splenomegalija (blužnies padidėjimas).
Retai, tačiau ir normalios imuninės būklės suaugusiajam išsivysto su CMV infekcija susijusios komplikacijos: intersticinė pneumonija (eiga būna lengva, gydyti nereikia);
Guillaino-Barre sindromas, pasireiškiantis polineuritu, kuriam būdingas sensorinis ir motorinis galūnių silpnumas, kartais su galvinių nervų pažeidimu. Kitos retos komplikacijos – meningoencefalitas, miokarditas, gastritas, kolitas.
Šiuo metu antivirusinis gydymas skiriamas nustačius CMV ligą AIDS pacientams ir organų persodinimą patyrusiems ligoniams. CMV aktyviai veikia gancikloviras, foskarnetas, cidofoviras, valgancikloviras. Iš pradžių skiriamos indukcinės vaisto dozės, vėliau – palaikomosios, - informavo J. Petrina.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Pillet S et al. Management of cytomegalovirus infection in inflammatory bowel diseases. Dig Liver Dis. 2012 Jul;44(7):541-8.