COVID-19 persirgę gyventojai kreipiasi pagalbos: kaip atsikratyti ligos pasekmių?

Didžioji dalis persirgusių COVID-19 liga, net ir praėjus šešiems mėnesiams po ligos nustatymo, vis dar yra varginami bent vieno liekamojo reiškinio. Kuo skundžiasi persirgę COVID-19?

Reklama

Nuo apetito stokos iki širdies sutrikimų

Dažniausiai į „Camelia“ vaistines užsukę pacientai skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, jaučiamu nuolatiniu nerimu, užgulusia nosimi, negrįžtančiomis uoslės ir skonio funkcijomis. Daugelį persirgusių COVID-19 kamuoja apetito stoka, sąnarių, raumenų, galvos skausmas ar svaigimas, užsitęsęs (trunkantis iki 2 mėnesių) kosulys, suprastėjusi atmintis bei miego problemos. Vienas rečiau viešoje erdvėje aptariamų, bet dažnai vaistininkų girdimų nusiskundimų – praėjus 3-4 mėnesiams nuo persirgimo COVID-19 atsiradęs plaukų slinkimas.

Įvairiose Lietuvos vietose dirbantys vaistininkai sulaukia vis daugiau pacientų, besiskundžiančių tachikardija – padažnėjusiu pulsu. „Į vaistinę atėję pacientai sako, kad širdis pradeda stipriau plakti fizinio krūvio metu, susijaudinus, daug laiko praleidžiant ilgai nevėdinamoje ir tvankioje patalpoje, o kartais – net ramybės būsenoje. Dalis persirgusiųjų COVID-19 skundžiasi ir sumažėjusiu hemoglobino kiekiu kraujyje, galinčiu nulemti mažakraujystės išsivystymą“, – pasakoja vaistininkas Rimvydas Blynas.

Atvejai, kai padėti gali tik gydytojas

Jeigu persirgus COVID-19 kamuoja kelis mėnesius trunkantis kosulys, dusulys, sąnarių, krūtinės, raumenų, galvos skausmas ar negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. „Apsilankius pas gydytoją, jis atliks nuodugnią apžiūrą, įvertins situaciją ir paskirs tinkamus vaistus, kurie malšins ilgai trunkančius negalavimus“, – teigia R. Blynas.

Kaip padėti sau, jei kamuoja lėtinio nuovargio sindromas?

Į „Camelia“ užsukę pacientai dažnai skundžiasi lėtinio nuovargio sindromu, kuris pasireiškia nuolatos jaučiamu jėgų trūkumu, ypač po bet kokios fizinės veiklos. Vaistininkai tokiems pacientams pataria nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis: suplanuoti skiriamą laiką miegui, darbui, poilsiui, ir svarbiausia – mėgstamai veiklai. Tai turėtų padėti išsijudinti ir kiekvieną dieną nuveikti šiek tiek daugiau. Pasak vaistininko, sau padėti galima ir vaistinėje randamais tonizuojančiais preparatais, suteikiančiais energijos: eleuterokoko ar ženšenio ekstraktais.

Ką daryti, jei kamuoja nuolatinis nerimas?

Vaistininkų teigimu, nerimą ir dirglumą galima mažinti vartojant augalinius preparatus – valerijono, melisos, apynių, levandos ekstraktus, kuriuos galima įsigyti lašų ir tablečių forma. „Taip pat labai svarbu, kad vartodami šias gydomąsias priemones, žmonės nepamirštų laikytis ir darbo-poilsio režimo“, – priduria R. Blynas.

Kamuoja užgulusi nosis?

Užgulusios nosies problemas padės spręsti gydytojo paskirtas hormoninis purškalas arba nereceptinis hipertoninis (ypač druskingas) jūros vandens tirpalas. Jis ištrauks vandenį iš aplinkinių audinių ir dėl to paburkimas, sukeliantis nosies užgulimą, sumažės. Šį tirpalą purkšti ar juo skalauti nosį galima neribotai: tiek kartų per dieną, kiek reikia.

Kaip padėti sau, jei nėra apetito?

Vaistininkai savo pacientams pataria rinktis mėgstamą, skanų ir visavertį, taip pat labai svarbu – estetiškai patiektą maistą. Tai ypač svarbus faktorius, veikiantis psichologiškai ir sužadinantis apetitą. Anot R. Blyno, seilių ir skrandžio sulčių sekreciją skatinanti karčiojo kiečio (pelyno) arbata gali taip pat pagerinti apetitą ir išspręsti sutrikusio skrandžio problemas.

Ką daryti, jei suprastėjo atmintis ir svaigsta galva?

Jeigu kamuoja suprastėjusi atmintis, padės smulkiųjų kapiliarų kraujotaką ir atminties funkciją gerinantys ginkmedžio preparatai su vitaminais ar jų kompleksai, skirti smegenų veiklos gerinimui. Vaistininkas sako, kad galvos svaigimo ar ūžimo ausyse kamuojamiems padės ginkmedžio preparatai.

Kaip padėti sau, jei kamuoja miego sutrikimai?

Vaistininkai pataria laikytis miego higienos. Eiti miegoti tuo pačiu metu, kad organizmas priprastų reikiamu laiku išskirti miego hormonus. „Prieš miegą rekomenduoju nevartoti daug skysčių ar maisto, kad nekamuotų sunkumo jausmas. Atsigulus į lovą geriau nežiūrėti televizoriaus, nesinaudoti planšete ar telefonu: iš šių įrenginių ekranų sklindantys intensyvios šviesos spinduliai ardo melatoniną (miego hormoną), kuris padeda užmigti“, – akcentuoja R. Blynas.

Jeigu miego problemų nepavysta išspręsti patiems, galima vartoti melatonino preparatą arba jo kompleksą, praturtintą raminantį poveikį suteikiančiomis vaistažolėmis – valerijonu ir melisa.

Ką daryti, jei slenka plaukai, atsirado plikimo židiniai?

Jei slenka plaukai, vaistininkai pataria subalansuoti mitybą ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Kartu reikėtų gerti maisto papildus, praturtintus vitaminais ir mikroelementais (siliciu, selenu, biotinu), kurie stiprina plaukus ir pagreitina jų augimą. Be to, nuo plaukų slinkimo padeda specialūs šampūnai ir kondicionieriai, kuriuos galima rasti vaistinėje.

Ką daryti, jei kamuoja padažnėjęs pulsas?

Vaistininkai rekomenduoja išbandyti kvėpavimo pratimą: įkvėpti per keturias sekundes, sulaikyti kvėpavimą keturioms sekundėms, iškvėpti per keturias sekundes, sulaikyti kvėpavimą keturioms sekundėms ir vėl kartoti. Šis pratimas gali nuraminti širdį, neigiamas emocijas ir stresą. Jei tai nepadeda, vaistininkas R. Blynas nurodo, kad galima pavartoti širdies lašų, valerijono, sukatžolės ir gudobelės preparatų, kurie pagerina širdies ir kraujagyslių funkcijas.

Ką daryti, jei sumažėjo hemoglobino kiekis?

Pacientams, kuriems buvo nustatytas sumažėjęs hemoglobino kiekis, vaistininkai siūlo vartoti preparatus, kurie turi geležies: įvairius maisto papildus, nereceptinius vaistus. Mitybos racioną praturtinus raudona mėsa, morkomis, burokėliais, graikiniais riešutais, spanguolėmis, granatais, obuoliais, grikiais, medumi taip pat galima gauti geležies, kuri padidins hemoglobino kiekį kraujyje.

Efektyviausia apsauga – skiepai

Vaistininkai tikina, kad skiepai nuo COVID-19 – efektyviausia apsauga nuo sunkių šios ligos formų ir mirties. Pasiskiepijęs žmogus gerokai sumažina tikimybę užsikrėsti, o jeigu užsikrėtęs suserga – virusas pasireiškia lengva forma, smarkiai sumažėja mirtingumas – atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių asmenų rizika numirti nuo COVID-19 sumažėja bent 20 kartų. Dėl šios priežasties pavyksta išvengti komplikacijų ir liekamųjų reiškinių, sveikstama ir grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą daug greičiau.