COVID-19 skiepą gavusi 102–ejų senolė: bijau ne virusų, o piktų žmonių

„Pragyvenau tris karus, manote, vienas naujas virusas mane įveiks?“, – nė kiek nesididžiuodama, bet su guvia šypsena sako Elena Braziulienė, buvusi Čebatoriūnaitė. Su 102–ejų senole šnekamės jai atvykus į Nacionalinį vėžio institutą COVID-19 vakcinacijai ir, tiesa, vis paprašome vieną kitą žodį paaiškinti, nes p. Elena – grynakraujė aukštaitė, stebinanti savo tarmės turtingumu ir šviesiomis emocijomis.

Reklama

Nepriklausomos Lietuvos amžiaus moteris skiepo sako nė nepajutusi. „Gyvenime mane supo tik geri daktarai ir slaugytojos“, – priežastį paaiškina p. Elena, gyvenanti Pažemiškio kaime, Ignalinos rajone. Greta sėdintys žmonės ima juoktis, kad dabar Ignalinos krašte pabrangs žemės, auginančios tokius ilgaamžius, kaina.

„Tikrai galėtų, nes mūsų žemė, gamta, ežerai ir grynas oras labai prisideda prie geros sveikatos“, – įsitikinusi ilgaamžė, kuri vasaromis dar galinti gyventi viena, be kasdienės kitų priežiūros. Nors norinčiųjų padėti tikrai netrūksta – štai ir dabar p. Eleną į NVI atvežė viena jos anūkių. Būtent abi anūkės ir prisidėjo prie sprendimo skiepytis – informacijos daug, tad nepasimesti padėjo pokalbiai su pacientės ligą – odos vėžį – gydančiu gydytoju onkologu radioterapeutu Romualdu Mickevičiumi.

Pokalbio metu p. Elena labai tvirtai laiko ją šnekinančiojo ranką. Tokią fizinę stiprybę lėmė tai, kad moteris 24–erius metus dirbo melžėja. „Kartą, – pasakoja ji. – su daugiausia pieno duodančia karvute net į Maskvą mane nuvežė dalyvauti Liaudies pasiekimų parodoje. „Cielą“ mėnesį ten prabuvau!“.

P. Elena šiandien puikiai mena ir karvių ganymą, ir lenkišką mokyklą, kurios keturis skyrius baigė, ir Dūkšto dvarą, kur pačiai teko tarnauti ir trejus metus, iki kol prasidėjo karas, prižiūrėti tuometinio pono Tomo Zano dukrelę. Užmarštin nenueina prisiminimai nei apie lenkų, rusų ir vokiečių karus, buvusį badą ir nepriteklius.

„Juk ir mokykloje sąsiuvinių neturėdavome – rašydavome grifeliu ant tokios paprastos lentelės. Prirašai ją, ateina mokytoja, patikrina, nutrini ir vėl rašai. O šiandien kaip? Jau mažuliukai vaikai viską turi, nuo telefono, kompiuterio ekranų nenulipa“, – juokiasi pašnekovė, kuri, beje, ir pati „maigomą“ telefoną turi.

Paklausta, iš kur tokia atmintis, senolė nusijuokia – ji visą gyvenimą vartojanti naminį ginkmedžio ekstraktą.

„O šiaip prie tiekos gyvenimo metų prisidėjo sunkus darbas. Anksti pasimirė vyras, tai viską vienai teko, bet niekad nesiskundžiau“, – sako p. Elena.

Visą pasaulį pristabdžiusi pandemija ir karantinas didelės įtakos p. Elenos kasdienybei neturėjo – moteris ir iki tolei tiesiog namie būdavo, ežerais grožėjosi, žinias žiūrėjusi ir telefonu su aplinkiniais bendravusi. Šaltąjį metą praleido pas anūkę Visagine, tik pas gydytojus onkologus atvykstanti, kur jai skiriamas spindulinis gydymas.

„Šiandien turbūt jau nieko nebebijau. Na, nebent piktų žmonių, kad neužeitų kas nekviestas. Bet gyvenime sekėsi ir daugiau gerų sutikau – geri ponai, mylintis vyras, anūkės, gydytojai. Turbūt dėl to, kad Dievu tikiu. Kasdien meldžiuosi, bet ne už save, o kitus – artimuosius, štai, grįžusi už daktarą R. Mickevičių pasimelsiu, kad gerai išgydė mane. Dabar dar po skiepo tai tikrai 105–erių sulauksiu – sulaukusi šimtojo jubiliejaus sapnavau, kad tiek gyvensiu, pamatysit“, – nepajudinamai įsitikinusi senolė, save vadinanti tikra Lietuvos patriote.

Baimę skiepytis neretai lemia žinių stoka

NVI pacientų vakcinacija pradėta šių metų vasario 11 dieną ir kiek daugiau nei per mėnesį (kovo 17 d. duomenimis) COVID-19 vakcina jau paskiepyta beveik 2000 pacientų. Beveik 500 asmenų jau gavo ir antrąją vakcinos dozę, todėl gali ramiau atsikvėpti. Kaip pasakojo skiepijimo procesą prižiūrinti gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė, pirmomis dienomis didžiausią susidomėjimą vakcinacija rodė jauni pacientai, o dabar amžiaus diapazonas jau plečiasi.

„Jauniausia paskiepyta pacientė buvo dvidešimtmetė, o vyriausia – 102 metų sulaukusi p. Elena. Vakcinacijos procesas vyksta sklandžiai, dažniausiai po skiepo pacientams pasireiškia injekcijos vietos skausmas, rečiau karščiavimas. Jokių rimtų reakcijų į skiepą nestebėjome“, – pasakojo gydytoja.

Dr. E. Baltruškevičienė pripažįsta, kad vakcinacijos pradžia, natūralu, buvo pažymėta pacientų baimėmis, abejonėmis, tačiau dabar tokios nuostatos atsitraukia.

„Pabendravę su ligoniais suprantame, kad neapsisprendimą skiepytis skatina nežinomybė, nepageidaujamų reiškinių, onkologinės ligos progresavimo baimė. Pasikalbėjus su gydytoju bei gavus visą reikalingą informaciją apie neabejotiną skiepo naudą, šalutinių reiškinių valdymą, parinkus tinkamiausią laiką vakcinai, pacientai jaučiasi saugiau ir dažniausiai sutinka skiepytis. Todėl abejojančius norėčiau paskatinti nepriimti sprendimo vieniems, pasikonsultuoti su gydytojais. Juk tik skiepai padės įgyti imunitetą COVID-19 infekcijai ir leis greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą“, – priminė NVI gydytoja.

Svarbu pabrėžti, kad viena vakcinos dozė pilnai neapsaugo nuo infekcijos, todėl būtina atvykti antrai dozei nurodytu laiku. Daugiau informacijos apie skiepus galima gauti trumpuoju numeriu 1875 arba (8 5) 278 6711.