Cukrūs: kodėl jų vartojimą reikia riboti?

Cukrūs – tai maisto produktuose esantys monosacharidai ir disacharidai (pvz., gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė, laktozė). Kartais cukrūs dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais. Cukraus alkoholiai (polioliai), t. y. sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami grupei „cukrūs“.

 Vaisiuose, uogose, daržovėse, pieno produktuose natūraliai yra cukrų. Tačiau bene svarbiausias cukrų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Tiek natūraliai maiste esantys, tiek pridėti cukrūs yra paprastieji angliavandeniai, kuriuos organizmas panaudoja energijai. Vienas gramas cukrų – 4 kilokalorijos, tiek pat kaip ir kitų angliavandenių. Taigi – nedidelis cukrų kiekis yra puikus energijos šaltinis. Kodėl reikia riboti jų vartojimą?

Daug sudėtinių angliavandenių (polisacharidų) turintys maisto produktai sudaro maisto produktų pasirinkimo piramidės pagrindą: grūdinių produktų (rupios duonos, košės ir kt.) rekomenduojama vagyti kelis kartus per dieną. Tačiau maisto produktai, kuriuose gausu cukrų (saldainiai, saldūs kepiniai ir kt.), yra maisto produktų pasirinkimo piramidės viršūnėje – rekomenduojama juos vartoti retai ir mažai. Neretai žmonės suvartoja daugiau cukrų nei jie mano.

Populiariausias cukrų – cukrus, tai yra disacharidas sacharozė. Tai vandenyje tirpus maisto saldinimui naudojamas produktas, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių. Jis yra įvairių pavidalų – kristalinis cukrus, cukraus pudra ar karamelizuotas cukrus.

Rekomenduojama, kad iš rafinuotų, pridedamų cukrų gautume ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos (visi angliavandeniai turėtų sudaryti 45 – 60 proc. paros maisto davinio energinės vertės).

Kodėl maistas saldinamas? Nes saldumas patinka daugumai. Pridėjus cukraus, maistas skanesnis. Tačiau cukrūs į maisto produktus pridedami ir tam, kad sustiprintų aromatą, suteiktų kepiniams spalvą ir tekstūrą, cukrūs turi konservuojančių savybių, padeda kildinti tešlą, naudojami rūgštingumui reguliuoti ir pan.

Per gausus cukrų vartojimas nėra palankus sveikatai. Dažnas sudėtyje daug cukrų turinčių maisto produktų vartojimas gali padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką, ypač esant prastai burnos higienai. Mokslinių tyrimų duomenimis, didelis cukrų suvartojimas gali padidinti kraujo serumo trigliceridų koncentraciją, neigiamai veikti gliukozės ir insulino atsaką. Minėti veiksniai siejami su didesne aterosklerozės, kraujotakos sistemos ligų, antro tipo cukrinio diabeto rizika. Ir, be abejo – antsvoris ar nutukimas: jei maiste yra daug angliavandenių ir su maistu gaunama energija viršija organizmo energijos poreikius, angliavandeniai paverčiami riebalais. Ypač daug angliavandenių gauname valgydami maistą, kuriame cukrų įdėta gamybos metu.

Cukraus (kaip, beje, ir druskos bei riebalų) kiekio maiste mažinimas – svarbus žingsnis sveikatai palankios mitybos link, todėl patariama, kaip sumažinti cukraus suvartojimą:

sumažinkite pridedamų cukrų (cukraus) kiekį tuose maisto produktuose, kuriuos vartojate nuolat, pvz., rytinėje košėje, kavoje ar arbatoje;

ribokite gaiviųjų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus, vartojimą: stiklinėje saldaus gėrimo yra šaukštas cukraus;

jei norite saldaus užkandžio, vietoj pyragaičio rinkitės vaisius – juose taip pat yra cukrų, tačiau yra ir naudingų organizmui vitaminų, mineralinių medžiagų bei skaidulinių medžiagų;

pridedamo cukraus kiekį mažinkite palaipsniui – ilgainiui nejausite didelio skirtumo;

bent dalį į maistą pridedamų cukrų (cukraus) galima pakeisti maistą pagardinant riešutais, vanile, apelsinų ar citrinų ekstraktais, vietoj cukraus galima įdėti daugiau prieskonių – imbiero, kvapiųjų pipirų, cinamono, muskato;

skaitykite maisto produktų etiketes ir rinkitės tuos maisto produktus, kurių sudėtyje yra mažiau cukrų.