D. Mikutienė: „Gera ligoninė = skurdi ligoninė?“

Ne, jokios klaidos pavadinime nėra. Šiandien Lietuvoje yra būtent taip – kuo geriau dirba ligoninė, tuo ji populiaresnė, o kuo ji populiaresnė — tuo mažiau lėšų turi. Kaip tai įmanoma? Įmanoma, kai ligoninių paslaugoms nustatomos kvotos, kurias viršijus gydymo įstaiga patiria nuostolių.

Vienas absurdiškiausių to pavyzdžių – ligoninių gimdymų skyriai, apie kurių darbo kokybę esamos ir būsimos mamos dalijasi interneto forumuose, tuo kai kurioms ligoninėms padarydamos meškos paslaugą. Labiausiai išliaupsintų (ir, greičiausiai, pagrįstai) ligoninių gimdymo skyriai tampa populiarūs tarp būsimų mamų ir tuo pačiu – nuostolingi ligoninėms, į kurias gimdyti plūsta kokybiško gydytojų darbo besitikinčios gimdyvės.

Kodėl priimti daug gimdyvių – nuostolinga

Dar 2011 m. tuometis sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, bazinių kainų 1 balo vertę, lygią 0,89 lito. Taip nuo 2012 m. sausio 1 dienos įsigaliojo paslaugų apmokėjimo skaičiavimo metodika pagal įsakymo numatytą balo vertę, kuri įgijo vienodą galią visiems sveikatos procesų dalyviams.

Štai taip buvo duota pradžia dvigubų standartų įsigalėjimui. Teritorinės ligonių kasos – paslaugų pirkėjas – yra visagalės. Jos moka tiek, kiek nori, kiek turi pinigų, ir pagal tai nustato kokią nori balo vertę. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad patys brangiausi naujagimiai yra Radviliškio, Kėdainių ligoninėse, nes ten gimdymo paslauga apmokama skaičiuojant balo vertę aukštesnę nei 0,89 lito. O štai už kūdikio gimimą Raseinių, Jonavos ar Trakų ligoninėse teritorinė ligonių kasa tesumoka 0,73–0,76 balo vertės.

Visi šie balai, skaičiai ir vertės reiškia tai, kad jei ligoninės gimdymo skyrius yra geras (taigi ir žinomas) ir moterys atvyksta į jį gimdyti, auga gimdymų skaičius, kuris turi tilpti į tam tikras kvotas. Augant gimdymų skaičiui, auga ir išlaidos šiai paslaugai. Jei jos viršijamos – savo išlaidas turi mažinti kiti toje ligoninėje esantys skyriai. Taigi kokybiškų medicinos paslaugų teikimas gydymo įstaigą gali nuvaryti į bankrotą.

Nesąžininga gyvenimo matematika

Kūdikis dar negimė, o jau yra mokomas klaidingos ir nesąžiningos gyvenimo matematikos. Kas nutiktų, jeigu gimdymo stacionaruose balo vertė už gimdymo ir naujagimio priežiūros paslaugas tiesiog imtų ir visur pakiltų iki 0,89 lito? Galimi keli variantai – arba dalis kūdikių turėtų pakentėti ir palaukti savo gimimo iki kito mėnesio (žinoma, juokauju), kad tilptų į kvotą, arba už gimdymo paslaugas tektų susimokėti pačiai gimdyvei. Tiesa, įmanomas ir realesnis variantas, kuris jau taikomas – ligoninės siekis nusiųsti gimdyvę gimdyti į kitą ligoninę, kurioje, galbūt, to mėnesio kvotos dar nėra viršytos. O kur tuomet pagarba būsimai mamai ir ateinančiai gyvybei į šį taip keistai skaičiuojantį pasaulį?

Ironiška, kai gimdymai siejami su kvotomis, juk gimdymas – ne planinė procedūra ir jos niekaip nesuplanuosi taip, kad ligoninė tilptų į kvotinį paslaugų apmokėjimą. Tai paslauga, kuri atitinka pagrindinį paslaugos apmokėjimo kriterijų – poreikį. Tuo metu, kai turime džiaugtis kiekviena nauja gyvybe, įstaigos priverstos jas skaičiuoti ir drebėti dėl kiekvieno lito, nes kiekvienas kvotą viršijęs naujagimis atima pinigus iš kito tos pačios ligoninės skyriaus.

Tačiau paslaugų pirkėjas, tos pačios teritorinės ligonių kasos, sėkmingai taiko „intensyviai plaukiojančio balo“ skaičiavimo metodiką, pagal kurią, pavyzdžiui, vasario mėnesį apmokėti už gimdymo ir naujagimio priežiūros paslaugas taikoma 0,62 balo vertė, o kovo mėnesį – jau 0,82 lito. Neklauskite, kur logika. Galima tik spėti, kodėl vasarį gimdyti brangiau nei kovą..

Tad kaip gali ligoninė džiaugtis savo puikiu darbu ir populiarumu, jei dėl to praranda pinigus? Šiandien patogiau neviršyti kvotų, vadinasi, stengtis būti ne itin žinomu gimdymo skyriumi, kad būsimos mamos rinktųsi kitas ligonines.

Štai tokia ta pirmoji gyvenimo matematikos pamokėlė naujagimiui – būtų juokinga, jei nebūtų graudu. O juk visų lūkestis turėtų būti vienodas – grąžinti 1 balo – 1 lito apmokėjimo už gimdymo ir naujagimio priežiūros paslaugas vertę ir suteikti lygias galimybes gimti kiekvienam kūdikiui. Gimdymas turi būti traktuojamas kaip būtinoji medicinos pagalba ir jam skiriamos lėšos turi būti išimtos iš bendro „krepšelio“. Ši paslauga turi būti apmokama, atsižvelgiant į tai, kiek ligoninėje įvyksta gimdymų ir dar su dideliu džiaugsmu! Teritorinė ligonių kasa, sudarydama sutartis su gimdymo stacionarais, šias paslaugas turėtų išskirti atskira eilute, kad jų apmokėjimas būtų visiškai skaidrus. Galbūt tuomet ligoninių gimdymo skyriai džiaugsis savo geru darbu ir iš to kylančiu populiarumu, nes dabar kokybiškų medicinos paslaugų teikimas gali nuvaryti gydymo įstaigą į bankrotą. Visi ministrai iki šiol buvo akli ir kurti šiai problemai ir rašytiems jiems raštams.

Bandau dar kartą…

Dangutė Mikutienė,

Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcijos narė,

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė