Dailės saviraiškos specialistė: mandalos piešimas – lyg dienoraščio rašymas
Vidinių išgyvenimų atvaizdais vadinamos mandalos jau seniai nebėra tik Rytų tradicijų dvasinis ritualas. Kokie tai piešiniai ir ką jie duoda žmogui?
Daugeliui žmonių mandala siejasi su Tibeto budistų vienuolių kuriamomis ritualinėmis itin tiksliomis ir detaliomis spalvingomis kompozicijomis iš smėlio, kurios vėliau sušluojamos ir išbarstomos tekančiame vandenyje. Iš tiesų centruoti, spalvoti kūriniai apskritime terapiniais arba ritualiniais tikslais įvairiais laikmečiais buvo naudojami daugelyje kultūrų visame pasaulyje.
„Pats žodis, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia „ratas, diskas, sfera“, netgi daugiau – „visuomenė, bendruomenė, susirinkimas“, tai, kas išsibarsčiusias dalis apjungia į darnią visumą. Lietuvoje taip pat buvo kuriamos mandalos – prieverpsčio ornamentika, mūsų saulutės arba saulės kryžiai, man atrodo, turi bendrų šaknų su mandalomis. Toliau – margučių marginimas saulėmis“, – sako dailės saviraiškos specialistė Eglė Stripeikienė.
Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas. Jis laikė mandalą pasąmoninio „aš“ atspindžiu ir manė, kad jų piešimas žmogui leidžia išsiaiškinti emocines problemas, siekti asmenybės pilnatvės bei apsivalyti nuo kaltės, pykčio, baimės, depresijos ar net fizinio skausmo. Pasak C. G. Jungo, mandala padeda žmogui peržiūrėti, pergrupuoti ir iš naujo susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai išsibarstę aplink vidinį jo asmenybės centrą.
„Pavyzdžiui, navahai (indėnų gentis) kūrė gydomąsias mandalas. Buvo manoma, kad liga yra vidinės harmonijos sugriuvimo pasekmė, ir būtent aplink žmogų, kuris sėdi mandalos centre, buvo kuriama pati mandala, taip pat iš smėlio, ir prašoma, kad liga pereitų į mandalą, kuri vėliau sugriaunama, kad mandalos harmonija, harmoninga struktūra atstatytų pusiausvyrą, vidinę harmoniją žmoguje, kas leidžia vėliau jam pasveikti“, – pasakoja dailės saviraiškos specialistė.
Daugiau kaip dešimtmetį psichoterapinius mandalų piešimo užsiėmimus vedanti E. Stripeikienė sako ne kartą patyrusi, kad iš mandalos galima spręsti apie tai, ką žmogus jaučia, o ne ką galvoja, kaip dažniausiai parodo kitos terapijos formos. Šie piešiniai esą moko suprasti pasąmonės kalbą, nes kai kinta žmogaus būsena, keičiasi ir jo piešiamų mandalų spalvos bei formos. Pasak pašnekovės, tai – ne tik meninė raiška, bet ir puikus asmenybės ugdymo ir gydymo įrankis bei tiesiog dvasinis poilsis.
„Ypač norisi piešti, kai blogai jaučiuosi, kai nėra nuotaikos, nesuprantu, kas yra, viduje esu tokia susierzinusi. Tai jeigu turiu laiko, sėdu ir piešiu tą centruotą mandalą. Problemos kaip ir neišsprendžia, bet tai yra greitoji pagalba – būtent tai ne kartą esu patyrusi“, – tvirtina E. Stripeikienė.
Mandalos modelio šaknys kildinamos iš gamtos, kur apskritimas su centru sutinkamas tiek mikro, tiek ir makro masteliais – nuo aplink atomą apvalia orbita skriejančių elektronų, snaigių, pūkų, gėlių žiedų ir vandens ratilų iki ratu aplink saulę skriejančių planetų ir netgi galaktikų. Mokslininkai pastebėjo, kad mandalos ir žmogaus akių tinklainės struktūros yra panašios – esą todėl žiūrint į mandalą mūsų smegenyse vyksta aktyvūs persitvarkymo procesai. Na, o psichologai sako, kad apskritimą pasąmonė suvokia kaip saugumo simbolį, kuris padeda viduje atsiriboti nuo išorinio pasaulio sunkumų.
„Mandalos piešimas gali būti kaip dienoraščio rašymas – kas dieną galima nusipiešti po mandalą, užsirašyti pavadinimą, datą ir būseną, kaip jaučiuosi, pavyzdžiui, kokie šiuo metu mano gyvenime vyksta pokyčiai, ko aš siekiu gyvenime. Iš tikrųjų tokios mandalos yra labai vertingos po kurio laiko – čia yra tas pats, kaip sapnų užsirašymas. Kai jau yra įvykę įvykiai, kai daug kas pasikeitę ir kai išsitrauki tokią mandalą – pamatai, kad tu dabar esi visai kitoks“, – sako E. Stripeikienė.
Pasaulyje gana plačiai naudojama ir mandalų terapija, nes jas pasitelkę psichoterapijos specialistai gali diagnozuoti gilumines žmogaus būsenas. Pasak psichologų, šis piešinys yra tarsi kraujo lašas, padedantis specialistui pastebėti paciento vidinių būsenų pokyčius ir apsispręsti, kokia linkme toliau kreipti gydymą. Na, o netikintieji stebuklingu mandalų poveikiu sielai vis tiek raginami pabandyti jas piešti, nes tai paprasčiausiai gražu.
Giedrė Baltrušytė,
Susiję straipsniai
